a Beautiful Stream of Curses

Parting with shadows: extract

2011-10-21T19:25:00.000+01:00

When we parted, things started dying and the city grew even bigger

Pigeons are circling in the sky, like silver teaspoons, when we refuse to walk another thousand feet

side by side.

Every day we travel from window to window, pretending to be someone else. Do you know how the leaves and birds melt here & there?

Our love was a first class nun’s story. Remember the precision of dripping water, as this is how we fall, how we enjoy falling.

Please, remember the dying things and the white London streets, peeling the dusk of our shoulders. All this night I am thinking between the blue hour and our existence.

Stars die between our words.

I pray that you would remember to touch me through the bandages and that you would remember the baroque flowers of my weeping body.

A woman falls asleep in a purple sweater.

She is done with her god, we are done with ours. My hair, your hair is just a poor translation of a hot, burning skin. The skin of this city is dangerous. The skin of this city is a labyrinth of Minos.

We have never talked much about god or birds.

You were always famous for moving against hope, as if the weight of god, the ambiguous abstract lost in space, was crushing your three-beat freedom. You used to gently take prayers into your hands, slit their throats, fill their insides with fragile tin lilies and leave them hang loose on the wall of dust. You used to call that salvation.

solemnly me: Parting with shadows

2011-10-21T19:13:00.000+01:00

Title is the face of a book & my book still suffers in the dark, frequently bombarded with ridiculously dull phrases and words. I believe it's so painstakingly hard, as it is no longer mine. From an anonymous notebook
to a greatly exposed white paper of a freshly baked book. ah it's a great journey, it's a great pain.

Parting with shadows. That's how I named it, my first child.

Have I ever expected, have I awaited this, they keep asking. I don't know. I don't think it's there any more -
the oversized future illusion, the giant nine-headed dream to entice & inspire, and secretly cry on a shoulder of a stranger. It's no longer there. the dream.

Too many times during these years I stood under a black sky, hoping for an enlightenment or at least a lightning to struck me, breathe for me, recreate. never happened.

poetry & freedom are twins. they always come together and unfortunately, they leave together, too.
Life is a big pocket, we get picked randomly.

solemnly, me: rudenėjančios sielos

2011-10-18T21:38:00.000+01:00

Iš vakarų. Pastaruoju metu dažnai iš pasalų užklumpa sunkios filosofinės dilemos, kurios ne juokais išgrežia ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip įrodyti sau, kad į gyvenimą reikia žiūrėti šiek tiek atsitraukus, iš toliau - tam, kad lengviau matytum savo pakilimus, o nuopoliai susilietų su horizontu arba krintančiais nurudenėjusiais lapais? Kasdien kaktomuša susiduriant su nuplikusia euforijos iškamša, nūdienos pasaulyje kitaip žinoma 'kasdienine laime', imu lenkti kairės rankos pirštus, skaičiuodama žingsnius, kuriuos reikėtų žengti - į šoną ar atgal. Tam, kad būtų lengviau pamatyti. Absurdiška, jog norėdamas eiti pirmyn, turi žengti atgal. Tačiau parodyk man tą, kuris neabsurdiškas, parodyk tai, kas suvokiama. Pasaulis, dangus, karma, meilė?..

neužtenka pirštų.

Iš pokalbių su savimi. Kiek reikia naujų randų, kad paslėptum senus?

2011-07-07T19:25:00.000+01:00

You won't even listen, so fuck it.
- supernova -

Darosi vis sunkiau kalbėtis. Ir ne šiaip su kažkuo, bet su savim pačia. Sėdžiu, tuščiai spoksodama į tuščią Word'o lapą, ir bandau įsivaizduoti, kaip gyvenimas atrodys kitais metais tuo pačiu laiku. Iš lėto imu stebėtis savo nuolankumu. Kai nuostaba atslūgsta, sukyla šleikštulys. Žinai, jeigu turėčiau kietesnę širdį, man rodos, šitie ilgi šešėliai manęs net nekliudytų.

Iš esmės kasdienybės karuselėje niekas per daug nesikeičia. Karts nuo karto supurto ir palieka kabėti kažkur tarp šviesos ir bespalvio pirmadienio-penktadienio egzistavimo. O šiaip tai I'm a survivor. Kartais susimąstau, ar ne laikas būtų ir man iš pasalų užpulti gyvenimą. Šitaip vieną rytą nubusti - perrištai taurumo ir gyvybės kaspinu, per širdį. Ir tada gyventi laimingai vien iš idėjos, iš keršto pačiam gyvenimui.

Klausau Eminem'ą ir atsistebėti negaliu, kaip plačiai galiu apkabinti muziką - nuo dubstepo iki dainuojamosios poezijos. Gera dėl to. Gera klausytis gabalų, kurie, atrodo, atplešia odą nuo kaulų ir kraujas teka pagal ritmą - kad šitaip ir visa kita...

Dedu tašką jausminguose snargliojimuose - telydi mane praverto šaldytuvo švieselė.

Išdidžiai,
aš.

taip nebūna, būna šūdinai

2011-05-12T18:25:00.000+01:00

aš dažnai noriu kalbėti apie tai kaip pabundu :
tada - viskas kas jau būta dar pamiršta
dar svaiginanti sapno ir miego galia apsukusi
mano kūną mano šūdinai nepaklusnią sąžinę
ir tarsi guliu ant trapaus riešuto kevalo
nieko nežinanti nebijanti sakyčiau netgi rami
bet tada
tada nubundu. nežinau kaip tai sau pasakyti
bet kasnakt prieš užmiegant
tu žinai visa tai šitaip paprasta
gyvenimas seniai išspręsta lygtis
tik atsakymas mums nepatinka

Iš lėto žingsniuodama namo, mąsčiau, kokią dalį savo minčių iš tikrųjų išreiškiu garsiai.
Turbūt kokią 1/3. Turbūt paprasčiausiai nemėgstu kalbėtis su idiotais. Sakyti tai atvirai
baisiai arogantiška, bet to nesakyti - veidmainiška. Renkuosi aroganciją.

Nusivilti kažkuo kitu nėra taip tragiška, kaip nusivilti savimi, nes nusivilti savimi - tai tarsi
padžiauti savo gyvenimą ant skalbinių virvės ir laukti, kol klaidos ir praeitis nudžius. Taip nebūna.
Būna gerai tik nubundant, o paskui reikia būti geram.

it's quite a fat spring

2011-03-23T09:14:00.003Z

some of the people I know are real arses, some are quite OK, but I don't like them anyway.

today I want to talk about something, except anything really important. it's like riding a bike to nowhere & then coming back too happy than you should. it's like when I'm talking and no-one has a clue what it's all about, including myself.
nothing has ever made me so determined and ready for the challenges than this tiny skinny thought. and it scares the hell out of me, cause it starts turning into obsession. well, as it was said - nothing that you do in your life will ever really matter, but it's very important that you that. so, that's exactly what I'm doing.

looking at all these little people with their funny loves for themselves and their habits - honestly, makes me sick. big parties, drinks and fucking --- wtf, man? I know we all choose our ways and I shouldn't be judging (and don't get me wrong - I'm not) but common. it's like cleaning your ass with your finger and then giving it to everyone to smell. that's a disgusting example, but anyway - you get me, right? I don't fucking care how cool you think you are, because in my eyes you're just another douchebag.

Douchebag - Someone who has surpassed the levels of jerk and asshole, however not yet reached fucker or motherfucker. Not to be confused with douche.

and I said I wouldn't talk about nothing important.

I dreamt devil scratching my foot - is that normal? I think i'm turning into a bad person or i'm a bit daft.
or i'm a bit finishing uni. or it's spring. or i need coffee.

one day, you'll come to ask my help & you'll regret that

2011-03-15T22:31:00.001Z

one part of me is so utterly angry and spiteful that I would rip out that bitch's trachea &
at the same time, the other part is high above everything - completely overjoyed.

viskas yra fignia, išskyrus bites. o kai gerai pagalvoji, tai ir bitės yra fignia.
cituojant T., kuri citavo Pūkuotuką.

officially published in a month. let me go crazy now

vilties valtys

2011-03-13T19:31:00.000Z

jeigu paimtum mano liūdesį į delnus, suprastum, kiek tamsos ir kiek ramaus vandens telpa tarp realybės ir užmaršumo. beskaitydama Jonyną, randu save išalkusią išminties ir tikros draugystės. ir, kaip sakei, ilgiuosi tikrumo ir mūsų pokalbių nusitęsiančių iki rytinio rūko. kažkada skaudėjo ir širdį, ir visą kūną nuo vienatvės, šiandien suprantu, jog man ji reikalinga tarsi žadintuvas. ir nubundu tik ankstų sekmadienio rytą, visiems dar bemiegant ir minkštoms saulės kulkoms beskrodžiant skūpiai apnuogintus kūnus. būna, nubundu jau pamiršusi,

kiek visko nutiko. būna, važiuodama purvinom Londono gatvėm, suprantu, jog manęs čia nėra ir niekada nebuvo. o kartais vartau prisiminimus ir tikiuosi, jog ir tavo visai tokie patys. tikiuosi, jog po visais rūpesčiais tu tiek laiminga, kiek ir aš.

Su meile ir žydinčiom parkelio vyšniom,

baimė niekada nemiega

2011-03-03T18:11:00.002Z

šiandien pati laikau save ant rankų. kodėl visada atšaukiu susitikimus paskutinę minutę? aš pati savęs bijau. aš pati save atšauksiu vieną dieną. ir einu pasižiūrėti į veidrodį, kai turiu laisvą minutę, nes atrodo, kad po tokių apmąstymų susimeta raukšlės. aš bijau senatvės. šiandien laikau save ant rankų po kraujo testo ir sakau, kad viskas bus gerai, bet viliuosi, kad nebus, nes tada turėsiu rimtą priežastį NIEKO NEVEIKTI, bet veikti tai, ką norėčiau. rašyti, žiūrėti pro langą, kol atšala kava - tada eiti ją šildyti, gulėti veidu į pagalvę ir mąstyti, kaip gera nieko neveikti, bet būti iki galo, rašyti sms'ą savo mylimajam ir tramdyti šypseną, nes tai vaikiška ir tada prisiminti vaikystę, kaip statydavom palapinę už namo ir kaip nukritau nuo tūrnyko. tegul atleidžia man visi šventieji už rusišką svetimšalį žodį. kai laikiau šiandien save ant rankų po kraujo testo, bijojau pažiūrėti į savo atspindį, nes galvojau savanaudiškai ir norėjau išeiti. išeiti iki galo, kai negali būti iki galo. kodėl atšaukiu susitikimus paskutinę minutę? sugalvoju absurdišką priežastį. nežinau, aš bijau gyventi.

too bad, motherfuck**

2011-02-26T13:27:00.000Z

Jeigu imi ir susapnuoji vieną minutę savo ateities, nubudęs mąstai, jog turbūt kažko negero užvalgei. Ne todėl, kad tu naivus šiknius - tiesiog tai per daug netikėta. Netikėta kaip netikėti, o čia jau drebiama be užuolankų. Nes geriau netikėti netikėtais sapnais - juose per daug tamsių kampų ir dulkių.

Kai skaitydamas surandi sakinį, kuris (kaip tau anksčiau atrodė) buvo tavo, nes lyg tu jį ir sudėliojai... savo paties galvoj... kai taip atsitinka, apninka jausmas, jog daliniesi savo mąstymu (ar galva??) su dar nežinia kiek tokių kaip tu. kievienas tavo žodis jau buvo pasakytas, kiekvienas sakinys užrašytas kažkokio žmogaus kažkuriam pasaulio gale ir kiekviena tavo mintis tėra tik kalkių sluoksnis, paliktas kažkada originaliai toj vietoj telkšojusio vandens. va šitaip. ką aš pasakiau, jau irgi buvo pasakyta. kam vargintis. velnias žino

šeštadienio rytas neorginaliai aplytas. susirimavo

sparkling bones

2011-02-24T12:20:00.001Z

If I looked at my own reflection for a lil' bit longer, I would see my skin getting thicker and turning grey.

Life is nothing more but a puzzle. Try to match two different pieces and you'll do nothing but break your own bones. My eyes and heart and thoughts are tired. My bones are sparkling from the falling morning light. I stayed at home today, meditating on the inevitable choices I have to make. why does life have to be so difficult? I keep asking myself, but answers haven't come yet. though no-one promised it to be easy and comfortable, it's my task to keep dreaming and let the hope quiver under every word I utter.

when life is not good enough, I choose to be better.

between the lines I write rest people who never miss the chance to pierce my heart with their anger. let their anger eat them, like the snake eats its own tale; in other words, what comes around goes around.

No matter what falls on you. no matter why. break through without breaking your own bones

idiots

2010-12-28T20:48:00.000Z

they do think you're silly & would never be able to read the shadow of doubt

they do think you're too smart & would never challenge you so as not to lose

they do think you're rather ugly & would never facebook on your wall

they do think you're too sexy & would never stay alone with you in a small room

they do think you're vulnerable & would never miss the chance to break your heart

they do think you're fucking awesome & would eat their shorts to be your BF

they do think you're frigid & would not sleep with you even if you're the only girl on the planet

they do think you're wild & would sell their virginity to discover your dirtiest secrets

they do think you're a bit of a wimp & would kick your ass just to hear you crying

they do think you're femme fatale & would fall on their knees if you raise your finger

they do think they know who you really are

let them think. some people are just born idiots.

Inspired by DADA Manifesto, 1916: A postcard to mother

2010-12-13T21:31:00.002Z

I assure you, mother:

there’s no beginning of this letter.

This need is out of date.

London is going bold

on the other side of the curtain,

on the blue lacy corset of the autumn cold –

like a full colour Chinese dragon swung to death.

Every morning I wake up out of mistrust.

Drunk with energy,

with a naive don’t-give-a-damn attitude.

Little houses at that time are still sleeping

under the caps of the semi-skimmed sun –

like speckles on muscular shoulders.

I have no right not to be right, mother.

I’m alone like a naked leg.

In a single fresh breath

I can sing the national anthem.

But it’s a private thing.

London is getting up sharply

like the pop of a stranger’s umbrella.

In the dimly lit bathroom a blade cuts a face

and the face cuts itself in a vapour.

That’s how alone I am, mother –

as a heaven’s hand in hell.

Only the landscape and soft words

like the flowers of corpses

can be shot down – you know, mother.

I am organised prose.

I shift lower and upper cases of raging winds

that rip up the clothes of clouds and prayers.

The air is a transparent body, untouchable nudity –

flesh to flesh, breath to breath, trains to stations.

If the streets are like bones and the bones are

like shells of lightning, then the body of London

is falling to pieces – into paper, scissors & rock.

Don’t worry, mother.

My life doesn’t stop canvas from being beautiful paintings.

Even if it does not mean anything,

even if it’s built on the basis of a word –

logic is a complication.

I look at things

with a secret wish to win

against shit, animals and days.

I assure you, mother:

in the orange waist and helmet

with neither aim nor plan

I am a beautiful stream of curses.

Life is good, I can be better.

2010-12-13T14:12:00.000Z

hey, muffins. what's up? has life been hard on you?
and yes, yes! you're right - i'm good. or it's simply the best answer when you don't want to get involved in some long and pointless conversations with people you don't really care about. sounds bitchy. life's a bitch, so what should one expect, anyway?

what do you do, when you have to pretend that you're working?
i'm writing the blog. yeap, like RIGHT NOW i'm pretending i'm doing a bloody important thing.
DO NOT DISTURB ME. ha

Some people are just way too annoying to cope with. I need holiday. so much!

I adore the silence of Sunday mornings: in a vague shadow of open books and tea cups.

Life is good, I can be better.

Variniai Twitterio apdovanojimai Londone. To dar nebuvo

2010-12-02T20:09:00.000Z

Ne viskas – auksas, kas auksu vadinama. Ši laiko ir gyvenimo akibrokštų nugludinta mintis kaip koks visagalis nykštys prispaudė naivų mano suvokimą. Apie ką aš čia? Ogi, apie auksinius Twitterio apdovanojimus, praėjusią savaitę vykusius Londono centre, kurie, toli gražu, ne tik auksu, bet net ir variu nespindėjo.

Tiems, kurie krapštosi pakaušį, bandydami atkapstyti nors menkiausią užuomenėlę, kas, po galais, tas Twitteris, turiu garbės pranešti, jog tai – milijonus vartotojų pritraukęs ir juos mirtinai įsiurbęs portalas, suteikiantis galimybę žmonėms iš viso pasaulio dalintis kasdieninėmis patirtimis bei oficialiai švaistyti savo laiką.

Šiuolaikinėje visuomenėje bujojantis aplinkinių šnipinėjimo virusas jau seniai įleido gajas šakneles daugumos žmonių organizmuose. Atrodo, negalėtum ramiai padėti galvos ant pagalvės, prieš tai neištyrinėjusi, kur kaimynė praleido atostogas, kiek kilogramų atsikratė Rokas iš paralelinės klasės ir kas su kuo dalinasi apatinių stalčiumi. Va tokia ta nūdienos realybė.

Visgi, trūks plyš norėdami pakeisti tokių neišmanėlių (kaip aš, matyt) nuomonę apie Twitterio prasmę bei naudą, portalo kūrėjai, į gynybą pasitelkę skaičius, kurie niekada nemeluoja (Twitterio vartotojų skaičius siekia 18mln.), nutarė, jog reikia apdovanoti kūrybiškiausius ir įdomiausius „tvytintojus“. Beje, labai smarkiai reikėtų pabrėžti faktą, jog į portalą siunčiama žinutė negali būti ilgesnė nei 140-ies simbolių. Tiksliau sakant, vietos užtenka tik apšviesti savo pasekėjus, ką suvalgei pietums ir kaip tave „užkniso“ tavo bosas.

Prisipažinsiu, buvo aplankiusi mintis, jog tokiam renginy gali išdygti ir viena kita pramogų pasaulio žvaigždutė. Ne juokais kandant angliškam šalčiui, gerą pusvalandį teko sukti ratus vienoje gatvėje, kurioje tiesiog mistiškai išnyko „1920“ baras, turėjęs (kaip tada maniau) kažkaip sutalpinti visus norinčius patekti vidun. Mano didžiai nuostabai, barelis, kai pagaliau jį aptikau, nors ir labai jaukus, buvo skaudžiai tuščias, užlietas erzinančios projektoriaus šviesos ir perdurtas vienišo mikrofono. Galiu pasigirti, gavau talonėlį nemokamam alaus bokalui, tačiau taip jo ir neišgėriau – ištikta baisaus nusivylimo, visiškai jį pamiršau. Renginiui madingai vėluojant, susirinko būrelis nominuotųjų, apsiginklavusių mobiliais telefonais ir nenuleidžiančių akių nuo švytinčių ekranėlių. Jeigu atvirai, vaizdelis labai liūdnas. Vakaras startavo vadinamojo „stand-up“ komedianto pasirodymu, kurio rasistiniai ir vulgarūs juokeliai išvaikė ir taip labai menkai susirinkusią publiką. Liko tik nominuotieji ir ištikimiausi jų draugai. Visa apdovanojimų ceremonija užtruko ne ilgiau kaip pusę valandos, o tada, susisupę į paltus bei šalikus, išradingiausi Londono „tvytintojai“ patraukė savais keliais. Auksinių apdovanojimų ceremonija taip ir baigėsi, net neprasidėjusi.

Galbūt mano neišmanymas ir sukliudė iki galo suvokti renginio idėją, tačiau apsilankyti variniuose Twitterio apdovanojimuose linkėčiau tik kenčiantiems nuo nemigos – sako, natūralūs vaistai visada veiksmingiausi.

it's all your fault

2009-12-27T20:14:00.005Z

pasidovanojau sau naują erdvę kalbėtis su savimi, taipgi ir atsisveikinam.
buvo smagu čia, bet viskam ateina galas. grįžtu prie savo ištakų.
IK !

thoughts from nowhere

2009-12-13T18:08:00.003Z

i went to the fortune teller.
said that like this only to give you some time to laugh.
done?
cool, then, i'll continue. so, i went to the fortune teller.
with an assignement, and of course out of curiousity.
there she sits in front of me, eyes focused on the table,
as if she sees something more than a white tablecloth.
after a while, raises her head and digs deep into my eyes :
you have to stop that.
i want to ask what, but she goes first:
if you don't stop doing that, you'll go mad.
you're a very strong person, but that's crazy.
i sit there blinking, trying to decide whether to get up
and leave or simply confess that i don't have a clue what's on
her mind. so, i go:
i'm not quite sure if i get what you mean.
and then she:
you know what i mean. you're stressed out, there's
nothing in your life that you don't blame yourself for.
you need to separate things, give yourself some peace.
i smile. she carries on, and there are the most interesting details:
you'll have a boyfriend soon. he'll be english-english, there will
be a letter i in his name.
i laugh. not because i'm happy, because at the instant she said that,
i thought about someone.
he'll teach you a lot, but he won't be your husband.
oh, get lost, i think. i'll never get married. later on she says:
you don't want to get married, but you'll do it for the one you'll love.

can't tell you what else she said, cause you might get jealous. :}
though, the core advice: you need to believe in yourself, otherwise,
you'll ruin your life.
thanks for that. i wonder, is that possible. and then, why should i?

you loved only once; you didn't deserve that pain.
he was quick to judge you, but blind for his own mistakes.
don't do this to yourself again. you need peace.

so, i was watching House yesterday. House in a madhouse. :}
thought, it's a perfect spot to catch up with the peace part, isn't it?
naah, kidding.

i've just had an argument, so i'll better go and apologise.
apologise and mean it. promise.
i'll come back, when all the stuff with studies will be done. on Friday,
probably.

xx

2009-12-11T00:11:00.004Z

So, hi. Yeah. Long time no see? or long time no.. what? hear?
definitely not see, but that doesn't matter that much. what matters
is time. long time. not asking if you missed me - know the answer already.
that doesn't matter very much either. so, you can just stay silent.
no answers expected. nothing's expected. i feel the flood rising.
sorry. i promised myself not to talk that way. you know. the way
that eases my misery but blurs the meaning, really. not the meaning
even. the fucking contours of the door to the truth. there's this thing i
wanted to say. i'm exhausted. is it the way that winter comes or it's just
this fucking feeling that i'm going numb? after all those hours that i spent
persuading myself that you just have to undergo this and the world
will shine again, i see the world will never shine for me. because of one
tiny detail - i can't overlook all the travesty around us any more.
i'm ready to be crucified. have you ever thought that everything's
a lie, really? you start lying to yourself first. that happens every day.
then you play with the people around - giving them what they want
but not what you really want to give. the spring comes, promising
the sun for ever. the hell. i started again. nothing ever promises anything.
again, just what we see. spring, summer, winter - nature simply.
then, come people. oh, please, not people. then come feelings,
hidden thoughts, secret motifs, cravings. there's nothing you can believe
in. no one. god? oh, common. the most ridicilious plan to escape
the madness ever. i could talk for hours, days, months. nothing will
change. they think i'm a weirdo, anyway. so, there's nothing i should
be worried about. but i'm worried, cause i'm exhausted. you never know,
what can happen when you're exhausted. it's not that you sleep some
extra hours and the world goes away. the earth inside me is splitting.
don't you think it's something? man, i'm running in circles. so, yeah.
i hope it ends soon. and if not.. well, i'll have to run away. cause, what do you
do, when you can't cope with stuff? you run away.
i'm not embarassed.

no time to rush

2009-11-30T22:21:00.004Z

viena minčių perkrova veja kitą.
vienas veidas išblunka, kitas švyti.
švyti taip, kad akių obuoliai traukiasi gilyn į kaukolę;
labai kvailas dalykas taip elgtis. aš kvailas dalykas.

namuose potvynis. vanduo virtuvėje, batuose,
tuščias kranas. šąlą kojos. šąla taip, kad imi čiaudėt.
merkia lietūs. vėjas skina nuo galvų kepures ir skėčius.
linksminasi.

praleidžiu dieną embriono pozoje. kokone.
kojose nuovargis, rankose nuovargis, viduje sulytas ežys.
linksminuosi kaip vėjas. sulytas ežys ridinėjasi.
šąla pėdos.

kažkoks tekstas ant liežuvio galo.
griebiuosi vieno, šoku prie kito. tada grįžtu atgal į
embriono pozą. nuovargis visame kame.
nagrinėju inkstų funkcijas, dietą pagal kraujo grupę,
mažakraujystės pasekmes, magnio trūkumą. ieškau
ežio priežasčių. ieškau nuovargio ištakų.
grįžtu į embriono pozą.

žinau, kad gyvenimas tęsiasi. švyti naujas veidas.
tęsiasi šaltis. žinau, kad tęsiasi. viskas tęsiasi.
kantrybė senka.

rytoj bus geriau,

šokantys nuliai

2009-11-23T14:33:00.004Z

Rytais brenda dangūs per patalus. Viskas rodosi nauja, netikra.
Visko esti per daug. Tada po gurkšnelį ryji tvankų kambario kvapą
ir lyg į puokštę riši visa, ką pameni: kas buvo vakar, užvakar, prieš
keletą savaičių ar mėnesių ir ko lauki, tai kas dar tik bus,
o tu žinai, kad bus. Nes taip turi būti. Ant kaktos įsitaiso šaltas oro gūsis.
Šiurpuliukai.

Būna, kaip dabar, kad sapnai ir realybė taip suartėja,
jog negali atskirti kas yra kas. Tada renkiesi tą, kuris ne taip žeidžia.
Nesigėdini. Dairaisi aplink ir matai, kaip žmonės klumpa prieš savo
įsitikinimus. Išduoda save, apsinuogina; galvoji, kodėl pats negali nors
kartą pabūti žmogiškai silpnas. atsakymo nežinai, bet žinai, kad negali.
ir negalėsi. iš kur tiek išdidumo, mąstai, užsispyrimo.

viskam yra motyvas, paaiškinimas, priežastis. tik kartais nesi vertas ar
tiesiog nesugebi įžvelgti. ir kuo giliau į mišką (ne, ne medžių daugiau),
tuo daugiau laisvės.

uoslė yra stipriausias žmogaus atminties stimuliatorius. taigi, sukčiauji.
turbūt reikia daugiau nei ramios jūros. tarp skausmo ir nieko renkiesi
skausmą. viskas kelia juoką. tai, kas manei esant amžina, nepajudinama,
šventa, sekundė po sekundės virsta eiliniu randeliu. ir negali patikėti.
nejaugi taip niekad ir neteks turėti kažko ar būti kažkuo, kas netilptų į
eilinio gyvenimo apibrėžimą. viskas kelia juoką.
ir pats negali patikėti, kaip greitai viskas pasimiršta.

ko čia šypsotės?

2009-11-18T09:45:00.004Z

gyvenimas nepaliauja spardyti mum į tarpkojį

arba

parodyk man skylę, tai ir juoksiuosi

aš piktas piktas vaikas; mano galvoj karas.

nežinomas kontekstas tik dar labiau paaštrina kampus.

prasidėjo naktys ant knygų. arba tiksliau ant klaviatūros -

kad ir kiek laiko praleisčiau, niekada sau neįtiksiu. spazmuoja per kūną

toks gyvas nervas.

'you are going to fall in love', it says. so i shake my head till it spins and then wait for the

clouds to break and the lightning to hit me. hit me hit me hit me.

bet gyventi faina. turiu obuolių pyragą, kuris nekantriai smakso spintelėje, belaukdamas

mano švelnaus prisilietimo - čekšt peiliu - ir saldžios kavos. ši naktis aukojasi pjesės rašymui.

where's the dramatic drive? where's the confidence of your characters?

viskas - hit me su tuo pyragu.

keistumai

2009-11-11T10:12:00.005Z

it will always find me, wherever i hide. so i don't.

and it comes. it comes and knocks me down with all its strenght,

as though i were a little boat in the open sea. my lovely sadness.

lentynų kupros išlenktos nuo svorio.

kažin, ar dulkė, ar knyga sunkesnė,

nusususi šviesa, ant lempų pasikorus,

lig pirmo sakinio nutįsta ir paskęsta.

vis žvilgčioju į puslapį, tiktai ne savo –

tavajam, rodos, daug daugiau raidžių.

septintas aukštas, bet langai patvarūs

ramu, kai besimylint popierių girdžiu.

sakai, tvanku, plėši tabako paką gosliai,

prasprūsta kvapas, ir tankėja tekstas.

kada tylu, kada tyloj tu kosti –

išblykšta rašalas tarsi pretekstas:

mudu rūkom.

abu sumišę, bet langai patvarūs,

sakau, žiūrėk, kaip sukas pelenai,

o tu glaudi mane nelyg šilkinę skarą,

ir smilkstam taikiai tartum kaminai.

indecision

2009-11-10T22:03:00.004Z

reikia laiko susidraugauti su savo personažais,

kad būtų lengviau sukurpti jiems padorų likimą.

bet, kai pagaliau imi jausti, kad laikai jį tarsi gyvą žmogų -
dieve, kaip gali stengtis juo atsikratyti?

siaubingai apmaudu !

2009-11-09T09:00:00.002Z

kažkoks slogumas, oras pritvinkęs tuštybės,
tuštybių mugė visai čia pat, už kampo,
kampuose nutįsę voratinkliai lyg varvekliai,
varva čiaupas kapt-kapt, kokia klaiki ramybė,
ramiai susikraunu kojas ant stalo ir rytas jau labas,
labas labas cypia obuolių graužtukai, keista,
gyvenimo keistumas transformuojasi į monotoniją,
monopolio nugalėtoja gauna popierinę laimę,
laimėjai slogų rytą, nepjautą žolę, žalią žiebtuvėlį,
žybt per ausį, žinosi, kaip žiūrėti į žiežirbas,
žvirbliai ant šermukšnio sutūpę kraipo galvas,
galvoja, visai merga kuoktelėjo, sloga smegenis užspaudė,
slogumas, slogumas, slogumas vaitoja visos knygos,
perskaityk man iš lūpų, sakau, ir apatinę prikandu,
skaitai išsigandęs kažkoks, o ten nieko blatno -
jausmai laužo kaulus. čeža puslapiai, žinau, kur buvai.
o dabar būsi mano.

rytinis galvos skausmas tampa įpročiu. pora valandų svaiguliuoji, kol susizgrimbi,
kad laikas tirpsta, rodyklytės šaudo į abi puses. na, ir kas, kad raibuliuoja kilimas,
gal skrendi. ne? dievulėliaumano, man atrodo, žinau tai, ko neturėčiau žinoti.
dar ilgai lauksim? jau daugiau nebenoriu, mano vandenynai tykūs ir taikūs, pasroviui
nebeplauks nė vienas laivas, anė valtelė. eikš, viskas baigta.

make love if you are bored

2009-11-08T23:24:00.003Z

the recession can kiss our snowballs.
you can kiss my snowballs aswell.

and so far that's it.

brumbrumbrumbrumbruuum,
take care fags.

laiškadėžėj

2009-11-01T23:53:00.003Z

papasakok man apie pasaulio pabaigą, nes man patinka galvoti,
kad net tokie dideli dalykai kaip pasaulis baigiasi.

kalbėkime rudenį. ligi kauliukų pripustyta lapų, languose geltonos grindinio šmėklos.
brendam, pamiršę kalbėti, susimąstę. keistas metas, pavojingas. neapdairiai užsisvajojęs,
gali skaudžiai susižeisti. žmonės laimingi - tarp valytuvų plakasi lietūs, prie priekinio stiklo
glaustosi neatpažintos kilmės lapai, kaklą bučiuoja skarelės ir šalikai. žmonės laimingi: jie
šypsosi, suka ratais po stovėjimo aikštelę ir žiūri tiesiai, nes jie neieško laisvos vietos -
jie laimingi, jie suka ratais. raudoni autobusai mojuoja švieslentėm, stotelė tuščia, groja muzika.
muzika iš parduotuvės. perki čipsus ir gerą nuotaiką gauni nemokamai. aš nežinau, kokia
spalva dabar patapčiau. gal mėlyna. mėlynu rudenio kaspinu.

moteris gražiomis kojomis nespėja į traukinį. liūdna, kai sparčiai ėjusios gražios kojos lieka šalti.

vienoj ausy - ramybė ir aukštos mintys, kitoj - apnuoginti pokalbiai. nelengva gyventi tik su
viena veikiančia ausine.

papasakok man apie krintantį sniegą, nes man patinka girdėti, kaip nespėjęs sutirštėti šaltis
ištirpsta sodriam balse.

papasakok man bet ką,
padėk užmigti
miegok šalia

2009-10-27T23:32:00.003Z

i believe cause i want to
it was all and then nothing
and i'm still alive, sleeping
singing, having dinners alone
still alive with no questions
no expectations, no prayers
whatever falls on me - i'll go through it
distant and disordered
my life seems to be as
i brush my teeth and think of
smiling pumpkins on the shelves
of cars that ran down cats and didn't stop
as i think of promises i gave
and the ones i was given
wrong directions that i chose
but have never regretted
i give my hand for those
who turn their backs on me
and it's nothing to be proud of
cause i'm still alive
within the sound of leaving trains
days and weeks, and months
of bleeding that seem to be a part of me now
i believe cause i want to
there must be something more
somewhere
someday
and maybe someone

2009-10-24T00:15:00.003+01:00

vienas smagus dalykas - po dviejų metų mes pagaliau išsiaiškinom.

nes mes buvom super mega, tai ir išsiskyrėm draugiškai.

bet aš, tiesą sakant, nesupratau kodėl. nes to,

apie ką tu galvoji, tikrai nebuvo.

nors jau seniai viskas pamiršta, bet vis tiek lengviau pasidarė.

o juoktis mes visada sugebėjom.

o dieve, kokia gudrašiknė, galėčiau pasakyti, o paskui,

myliu, bučiuoju, iki.

tegyvuoja draugystė.

Paulius mirtinai prisižadėjo atvažiuoti, belieka atsivilioti
bembitą generolą. ;D
nusimato kelionė į teatrą su ponu Donatu, kuris, tikiuosi, nešnekės apie besiporuojančius
briedžius. kaip neestetiška.

---
maniau, kad esu verta pasitikėjimo. o gal ne?
skaudžiai. bet išgyvensiu.

when twilight falls, you come to light

2009-10-21T22:59:00.006+01:00

IKEA man siūlo dar mėnesiuką palaukti čiužinio.
lovos rėmą ir apdangalą atveš penktadienį,
tik va
kam man jopštvaišmat jų reikia, jeigu vis tiek pripučiamoj valty miegot reikės.

nevispročiai, devaži.

kas dar įdomaus?
viena močiutė nusprendė persikraustyti.
nebūtų nieko keisto, jeigu nebūtų nusprendusi persikraustyti į mūsų butą.
na, į kadais buvusį jų butą (ir popierių pasaulyje vis dar jų butą),
bet realiam gyvenime jau seniai seniai nebe.
žodžiu, visą mūsų turtą turtelį nutįsė į rūsį.
mano šviesios vaikystės ir audringos paauglystės dienos pelyja rūsy.
nebežinau, ką ir pasakyti

kita močiutė reikalauja mano elektroninio pašto,
mat, ji daug laiko praleidžia prie pc ir nori palaikyti ryšį.
suprask, turėsiu atrašinėti kasdien.
o man nėra nieko baisiau, nei rašyti per prievartą.
jeigu atvirai, stulbina senų žmonių pasiutėliškumas.

man šiandien Stephen sako: einam, išgersim,
o aš krapštausi tarp savo popierių, kuriuose po vieną ar kelias eilutes pridrabstyta (tipo bandau išsaugot mintis), ir burbu: ne, negaliu. reikia važiuot namo.
tai ką tu ten veiksi?
reikia parašyt 3 psl pjesės rytojui.
mh. tai išgersim po pyntą ir eisim.
ne, rimtai. kitą kartą.

wtf? pačiai baisu
- - -- -- --

kartais sapnai gali išmušti iš pusiausvyros,
nes išsigąsti, jog mintys, kurios dienos metu rodosi labai protingos ir natūralios,
vakare pavirsta karštais garais ir nusvilina galvą.
tada ateina sapnas ir paaiškėja, jog savęs apgauti neišeis.

mane net šuo palieka ir išeina miegot pas mamą.
guodžiu save, kad jam nepatinka miegoti guminėj valty,
bet, iš tikrųjų, tai jis negali pakęsti per didelės mano meilės
argi ne gyvenimo ironija?
šunys kaip žmonės, žmonės kaip šunys

žodžiu, užtepk sviesto ant margarino

sweet misery

2009-10-09T22:42:00.005+01:00

o aš tik dabar pastebėjau, kad kvėpuojant jau verčiasi garai.

r taip gerai, kai nors kelioms valandoms nuslopsta skausmas. tylu.
na, netylu, tik tiek, kad nesinori nusiimt galvos ir pasišalint.

oh god, fuck me with all the things i love - kalba vienas eilėraštis
ir, žinoma, kažkur pasąmonėj jau dėstosi maniškė versija.
ne todėl, kad aš esu užprogramuota kopijuoti, bet todėl, kad savianalizė
yra lyg antrieji mano plaučiai: nėra išbandymų - nebus ir laisvės.
laisvės gyventi ar bent jau būti gyvai. taigi, kur baigiau?
a, -- with all the things i love. ir kas gi tie paslaptingieji dalykai?

oh god, fuck me with books, in silence, on the dusty shelves
just like we fuck the children with the fairy tales and christmas
fuck me with postcards bought on sales and leave your sign
like: god was here or lots of love from god or simply lol
i laugh cause laughing doesn't cost me much i laugh cause i don't care
oh god, fuck me with promises and words and lies i hear
and let me swear if i become a bear while taking photos of the setting sun
the spell has fallen down and burnt the chair so there's no seat for grandpa
oh god, fuck me with autumn and with all its leaves and sun

forgive me god for asking things that you've already done

nenorėjau leistis į asmeniškumus, tad teko taip užbaigti. kaip šlykščiai
siaubingai teisinga. ar gėda, kai žinai, kad purvini ir mėgaujies. nerieda
ašaros - turbūt negėda. besikratydama į V&A muziejų, kuriame buvo
paskaita, krapščiausi panages ir niūniavau 'i belong to you, i belong to you'..
aš niekada neįrodinėju, jeigu žinau, kad esu teisi. i have a faith in you.
grįžta skausmas, grįžta spalvos į seną ekraną
lyg ir nieko nebuvo - kabinuosi vėl kryžių ant kaklo
tavo lūpas ant lūpų savų, kuriose šitiek melo
taip ir sukas, ir švokščia, ir gena -vienas kitą geismai
įsimink, kaip mes tai išgyvenam, bučiniai it krankliai
iškapoja pečius ir krūtinę - dar minutę turi, bet ir
ta tik viena - paskutinė

kažin, kodėl minčių sraute jaučiuosi saugiai
nelyg nerastų niekas tarp detalių, smulkmenų ir vaizdinių
tikros minties ir jausmo
oh god, fuck me with all my sick conclusions

išgalvosime viską, ko reikia

2009-10-07T23:27:00.003+01:00

Įsimylėti – tai tarsi kiečiausiam roko koncerte stovėti pirmoje eilėje – negirdėti, nematyti ir nejausti išorinio pasaulio, tik nenatūraliai mėgautis tuo, kas neišvengiamai laikina.

štai kokios išvados prieini, kai betarpiškai ginčiniesi pats su savimi.
bet ne meilė čia svarbiausia - eilučių mano tuščiame lape daugėja. o taip norėtųsi
spausdinti paskutinį istorijos žodį ir suvokti, kad nors kartą suklydai, spėdamas, kaip viskas baigsis. kažkur vis tiek šviečia saulė.

23:32 - aš laukiu, o tu kaip tik eini link manęs.

2009-10-02T10:33:00.002+01:00

kai tau šypsosi nepažįstami žmonės, nusišypsok atgal, bet susimąstyk. nėra ugnies be dūmų.

Saulė mergelėje

2009-09-23T23:36:00.003+01:00

neseniai triskart apskuodžiau visą rajoną, mat, pagaliau dvasiškai, morališkai ir fiziškai subrendau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo būdą. kaip ir buvo galima tikėtis, giliai alsavau, bet vadinamosios pompos negavau - sprendžiu, jog pusę metų kasdien lankytas gym'as nenuėjo perniek. džiuguu. priklijavau šitą gražią raudonplaukę mergaitę, nes, keičiant gyvenimo būdą, reikia kažkaip tai pažymėti, o plaukus dažyti jau seniai norėjau. na, jeigu tik pakaks ryžto.

tiesą sakant, ši diena buvo kažkiek ypatinga, jeigu šis žodis nors kiek apibūdins mano savijautą. sėdžiu vienmarškinė su obuoliu rankoj ir plyštu iš laimės. vat šiandien smagu gyventi: rašiau, skaičiau, tyrinėjau planetų išsidėstymus, bėgiojau ir baah. o toji kita nuotraukėlė mano žvilgsnį patraukė dėl kiek kitokių priežasčių. ar niekada nesusimąstėt, kad skaičiuose slepiasi kažkas nepaprasto? aš dabar nesiplėsiu, nes dar tiksliai nesuformulavau šitos hipotezės, bet jūs pamąstykit.

tarp kitko, naujasis Muse albumas manęs nesužavėjo. perklausysiu dar kartą. neįtikėtina.

užsidaro durys - atidarom langus

2009-09-17T00:24:00.003+01:00

traukinys neskubėjo. kaip ir bet kuris kitas geras reiškinys mano gyvenime. nors stypsojau ne viena, bet šiltos rankos ant pečių nesulaukiau. o ir nesitikėjau. svetimų prekių nesigviešiu, nebent jos pačios mane suranda. priešais žiojėjo pravira miesto burna, ir dangoraižiai, nelyginant nusmailinti samurajų kardai, pailgais šešėliais krito išilgai per visą platformą. vyrai ryškiomis liemenėmis gurkšnojo kavą ir nekalbėjo. visi laukė. laukti mes galime įvairiai, o tai ir darėme. vienas po kito, tarsi netyčiom link platformos krašto nužygiuodavo smalsuoliai - gal netyčia atidunda plieninis arklys, tik be garso; mišri porelė ties coca-colos aparatu demonstravo savo meilę be jokių skrupulų - nenuostabu, kad tam kampe po keletos minučių jie liko dviese, ko, turbūt, ir siekė. visi mes sutartinai tylėjom, apsiviję apsauginėmis i'podų virvelėmis, ir žiūrėjom į niekur, kad nereikėtų žiūrėti vieniems į kitus. rodės, kad laikas švieslentėje nesikeičia - pirmasis nekantrumo požymis, kuris dažniausiai dauginasi greičiau nei mielės ant saulutės: neapsikentęs nueini pirkti kavos, išgirsti, kad traukinys jau žviegia visai čia pat, griebi nuo prekystalio viską, kas papuola, (kaip tyčia pipirus vietoj cukraus ir servėtėlę vietoj medinio pagaliuko kavai maišyti) ir paknopstom leki link švieselėmis paryškintų durų. dukart apsiplikini rankas, kartą atsitrenki į kokią negrabią moteriškę ir šoki pro atvertas duris, tarsi jos būtų kokie Sezamo vartai. na, tuomet, žinoma, vaidini, kad esi aukštuomenės dama, ieškaisi patogios vietos, nemačiom rankogaliu šluostydama apipiltas rankas, su nuostaba veide: net nepastebėjau, kada traukinys sustojo, vos suspėjau. žvilgt į vieną, antrą - niekam nerūpi. atsiputi ir gali klestelėt ant raštuotos sėdynės be jokių įmantrybių. aišku, visą kelionę keikiesi, kam, po perkūnais, reikėjo eit tos kavos ir kodėl vietoj cukraus pasiėmei pipirų, o ... dėkui dievui, šįkart siužetas lig to nenusivyniojo. turbūt vien dėl to, kad kava niekas jau neprekiavo: buvo tamsu, nors į aki durk, laikrodis rodė dvidešimt tris minutes po vidurnakčio. mane ir šilumą skyrė vos septynios minutės.

--
rašiau čia kadais ir nepabaigiau, o dabar jau bala žino, ką aš norėjau pasakyti. tiek to.

kuo ilgiau čia nebūni, tuo mažiau norisi sugrįžti. vajė. o netikėjau, kad taip bus. įvyko nesuskaičiuojama galybė visokiausių pikantiškų dalykėlių. na, gerai. ne tokių pikantiškų, kokių tikimasi iš jaunų žmonių, bet užtat ganėtinai svarbių mano egzistencijai. visų pirma, tai aš jau oficialiai pasenusi ir galiu, ranką prie širdies pridėjus, pasakyti, kad to nejaučiu. tikriausiai kartosiu šitą frazę ištisą gyvenimą, bet tų trijų raukšlių ant kaktos tai jau nebepaslėpsiu. kaip aš jų nemyliu. turiu tattoo, nors pati maniau, kad neišdrįsiu. nuėjau viena, be jokių palaikymų, pasitariau su gerb. artistu ir dūriau pirštu bet kur čia. jeigu būčiau gailėjusis, tai būtų jau įvykę, tiesa? jokio skausmo, tik paniška adatų baimė, nors adatos kitokiam pavidale, bet mano vaizduotė nepažabojama. teko dvi valandas sėdėti užsisukus arba užsimerkus. niekis. svarbu rezultatas. kai bus atlikti paryškinimo darbai, pasipuikuosiu vaizdine medžiaga. sužinojau, kad nestudijuoju, paskui vėl studijuoju, kad keičiu specialybę, o paskui jau nebe, apsilankiau keletoj interviu, gavau šansą įsitvirtinti nuostabiausioj itališkoj duonos parduotuvėlėj visai šalia universiteto, sapnavau daugybę nepageidaujamų asmenų, pykau ant tų, kurie buvo verti mano pykčio ir t.t. visai neįdomu. geriau pasvajokime, kaip bus, o ne nagrinėkime, kas buvo.

okay, ne šiandien . esu nusiteikus rimtai padirbėti kūrybinėj sferoj. laušim ledus !

pasišnekučiavimai

2009-09-07T09:19:00.002+01:00

kai labai slogu ir seni skauduliai vėl ima mausti, čiumpu bet kokią knygą ir ieškau atsakymo. tikriausiai visiems puikiai žinomas 'atsitiktinio puslapio patarimas'. o kam ne, tai išduosiu, jog paprasčiausiai atverti knygą ir bedi pirštu - kur pataikai, ten ir ieškai atsakymo į kamuojantį klausimą. paprasta, kaip rankas po tualeto nusiplauti, o vos ne kas antras nesiplauna. keistas gyvenimas. ir kuo daugiau mąstai, tuo viskas absurdiškiau atrodo.

pravažiavau vakar savo stotelę. taip karališkai susimoviau, kad net nesusinervinau. visą laiką žiūrėjau pro langą, matyt, buvau kažkur toli išėjus, nes atsipeikėjau tik tuomet, kai traukinukas sutrukčiojo ir užtilo. žiū, o aš pačiam centre. galvoju, pablūdai, Juste, ką gi dabar darysi. o ką tu čia gali pridaryti. leki į požeminį ir keiti keiti transportą, kol pagaliau įsėdi į tinkamą ir prisieki sau nežiūrėti pro langą. beveik valandą laiko spoksojau į priešais sėdinčių žmonių pakaušius, į nuklaipytus batus ir šiaip - tyriau aplinką.

jau saulelė nebeatkopia ir svieto nebudina. suprask - ruduo. pabūsiu nepopuliari ir pasakysiu, kad rudenį gyvenime jaučiuosi kaip namie. miglotai mintys dėliojasi: tiesmukumas ne mano liežuviui. vėjas, sušalusios rankos, šalikai ir skarelės ... aš ligi pat širdies rudeniška. džiaugsmui įskelti vos židinėlio, arbatos ir varškės apkepo betrūksta.
prisėdu ant spintelės krašto ir siurbčioju rytinę kavutę. matyt, blėstu, nes jau kava vietoj arbatos. tylu čia. pasikasom abu su Viniu karts nuo karto - draugiškai, lyg visko mums užtenka ir nereikia nieko. galėčiau taip gyventi - be siekių, didelių troškimų, be vardų ir pavardžių. taukšt - puodelis nusileidžia ant stalo, susimąstau. kiek tau laimės pinigėlių iškrenta, kai pats kažką sau dovanoji, tik atvirutėj vardas kitas ir kiek, kai netikėtai tave pasigriebia už rankos ir sako, - va, prisiminiau, galvojau, kaip nudžiugint. prisiminė, galvojo vs. atvirukas. šildau varškės apkepą ir pati sau porinu: nėra dienos, kad nesuprasčiau, kas ir kaip, bet ką tu durnai galvai įsakysi.

2009-09-03T23:39:00.002+01:00

kartais taip sunku susilaikyti ir nedėti ant žmonių.
***

sako, leisk tave mylėt.

žmogus Bėganti lava

2009-08-28T17:06:00.005+01:00

vieną dieną pabundi ir pajauti, kad vėl moki gyventi.

tik ta viena diena šįkart truko ilgiau. ir nors kantrybė nėra mano cup of tea,

paaiškėjo, kad užsispyrimo man netrūksta.

gyvenimo taisyklių sąrašiuką papildė naujas perliukas:

viskas grįžta bumerangu - bembitų išmintis, o bembitai niekada neklysta.

pasirodo, žaizdas, kurias atveria sutikti netinkami žmonės ir kurios gali

labai ilgai kraujuoti, kuo paprasčiausiai užgydo nuoširdumas ir nepadorus

kiekis alkoholio. na, okay, alkoholis tik sudaro sąlygas nuo nuoširdumo peršokti

prie nuogumo. žinoma, dvasinio. krepšt. kas gali būti geriau už nuogumą? /dvasinį nuogumą, žinoma/

fell in love, dude, fell in love.

ir išvis, kur mes esam?

2009-08-17T14:43:00.002+01:00

atostogėlės tirpsta kaip sviestas ant saulutės, ir vėl metas judėti tolyn.
nors, išties, kažin ar šitą trumpą laiko juostą galiu vadinti atostogom. tai
buvo sunkus darbas, kuris vis dar mane alina. maniau, kad važiuoju namo -
dabar rimtai susimąsčiau, ar išvis žinau, kas yra namai. buvo smūgių žemiau
juostos. ir kaip, žmogau, gali kažkuo tikėt. ai. karamba. laukiau, svaigau ir šiaip,
o dabar apsimetu, kad negaunu nei žinučių, nei skambučių ir slepiuosi nuo
visų iš eilės. kiek balų debilizmo skalėj? turbūt visi 10.

vienintelis dalykas, kurio nepamiršiu išvažiavus iš šitos žemelės, -
tai nesveikai įžūlūs ir įkyrūs aplinkinių žvilgsniai. sutrikdžiau ramų miestiečių
gyvenimą savo akiplėšiškais žestais: 'eina n****i, kokie akiniai'. whaever, pelės.

rugpjūtis su visom savo krintančiom žvaigždėm giliai įsėdo man į širdį.
ir nesvarbu, kad kompanija nevisai tokia, kokios norėtųsi,
saldus ežero kvapas, rusenantis laužas ir taurelė slyvų likerio ją kompensavo.
visą naktį mintyse kartojau vienintelį norą, na, jeigu taip - netyčia - ta žvaigždžių
magija pasiteisintų. ak, ta nemirštanti viltis.
tik vandenys, tik vandenys ramina,
kai užsimynus nuospaudą, prikandu lūpą
balsai ir pokalbiai - jau viskas išsitrynė
tik mano rankos tavo plaukuose kaip šukos
tik nendrėm nendrėm nueinu į tamsą
ir pasimiršus viską išsakau
jei kada nors šioj žemėj audros liausis
žinosiu - šitaip išdžiūvau

atostogų reziumė?
per daug čia to kas buvo, kad nurimtų bangos. šmakšt, ir vėl nėra pasauly vietos.
tik balkonėlis dar svaigina: kavutės, mesjė !

back on the track

2009-08-10T21:34:00.004+01:00

mašina, ežeras, saulė, maudynės.. aaah. o kad taip ilgiau čia pabuvus.

dieeeeeviška.

completely happy again. o dar įdegiau. triokšt.

vėliau pateiksiu vaizdinės medžiagos, nes gi tikrai - čia tai laimė. ;D

cu in a bit, loves

i love you but i love me more

2009-08-06T22:01:00.003+01:00

kartais vidinę tuštumą bandai užpildyti blizgučiais ir naujais batais,

bet koks skirtumas, ką? svarbiausia, kad bandai. svarbiausia, kad veikia.

nemėgstu krautis lagaminų, nes visada ką nors pamirštu,

bet sutinku, kad šitas procesas tiektiektiek malonesnis, nei

juos išsikrauti. todėl išsikraudinėti jų ir nesiruošiu.

gersiu daug kavos ir daug galvosiu.

atostogos prasideda rytoj

ir kodėl man baisu?

nustebinkim mėšlungį

2009-08-04T16:51:00.004+01:00

Kalcio šaltinis – pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena, sardinės. Daugiausiai kalcio turi fermentinis sūris.

Kalcio kiekį organizme reguliuoja vitaminas D . Jei yra kalcio trūkumas, suminkštėja kaulai, atsiranda rizika susirgti rachitu.

Magnis stiprina kaulus ir nervų sistemą.
Magnio netenkama piktnaudžiaujant alkoholiu, riebiu maistu, badaujant. Ypač daug jo išsiskiria su prakaitu aktyviai sportuojant. Dėl to gali pradėti traukti mėšlungis, sutrikti širdies veikla.

Magnio gausu riešutuose, razinose, vynuogėse, grūduose, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Daugiausia magnio turi migdolai. -------

aš nuolat juos maišau, o mėšlungis sukcs.
---

kiss is just a kiss, right?

2009-08-02T11:45:00.002+01:00

savaitėsavaitėsavaitėsavaitėsavaitė

grįžti namo, ir iškart sodina į stomatologo kėdę. kur teisybė?

do what u want not what u must

2009-07-31T19:41:00.002+01:00

kai pakyli labai labai aukštai, išretėja oras. o kai išretėja oras, tai galva tiesiog plyšta,
ir jautiesi ganėtinai apsvaigęs.

galva plyšta, ir aš tooookia nutrūkus.
visi raikšteliai sudūlėjo, ir šiandien tik pokšt - -

hello, world. i came back stronger.

daug medžių ir visi ne tavo

2009-07-29T08:50:00.005+01:00

penktadienį bus lygiai metai, kai atsibeldžiau į šitą kraštą.

vargu, ar kas nors sugebėtų nuginčyti mano įsitikinimą, kad

kiekvieno žmogaus gyvenime yra tam tikri skaičiai, kurie tiesiog

nuolat išsiveržia į paviršių su naujais nuotykiais.

tik reikia labai atidžiai stebėti savo būties kaitą.

neišvengiamai artėja ir beveik-senatvė. visgi, esu ganėtinai

skeptiškai nusiteikusi savo metų atžvilgiu. Jeigu nesijaučiu

esanti 20-ties, ir niekas nepasakytų, kad man tiek - vadinasi,

velniop tą datavimą: būsiu 18-kos visą gyvenimą.

[Tokios kalbos primena penkiasdešimtmetes, kurios krykštauja -

o man širdy dar ne ruoduo, aš vis dar 16-kos.] kk

šiandien norėčiau gulėti savo mylimiausiam Punios miške,

pirmam sustojime už girininkijos, ant baltų samanėlių,

kapstyti pagaliuku dzūkišką smėliuką ir skaičiuoti, kiek

šakų turi aukščiausia pušis. nebegaliu pakęsti šito nuolatinio

šurmulio, zujančių žmonių, bėgimo į traukinius ir iš traukinių,

bilietų kontrolės, važinėjimo zuikiu, marširavimo pirmyn-atgal

su popieriniu kavos puodeliu rankoj, belaukiant darbo pabaigos..

noriu pagulėt samanose kaip koks konkorėžis - įsisukus į pažįstamą

kvapą, prisiminimus ir ramybę.

per pusę metų trukusį savianalizės seansą supratau vienintelį dalyką:

prarasti nebaisu, jeigu gali pamiršti; jeigu gali pamiršti, vadinas, amžiams prarandi.

nuo rugsėjo teks pasinerti į jogą, meditacijas ir visokius kitus rytietiškus išmislus,

nes bus arba/arba.

arba mane šitas vidinis balsas su savo komentarais ir druskos pylimu ant žaizdų

apvilks baltais marškinukais ir suriš rankoves už nugaros, arba aš jam nukirsiu galvą

ir nutildysiu i l g a m. for ever.

o dabar nusiprausiu.

2009-07-26T11:24:00.005+01:00

Susitikimas su savimi, tavęs belaukiant

ir viskas lyg po laikrodžio stiklu -

kartojasi ir senka. -- Šitaip einam

nelyginant kartu, o vis po vieną, vis ratu.

it senos dainos iš natų į lūpas,

it bučiniai laukiniai ir drauge santūrūs.

va šitaip karšta po stiklu -

tik taurės barška, kai atrodo,

kad nuskandinsi naštą kaip besotį uodą.

bet supranti, kaip stotys ilgis traukinių,

kai bėgiai aušta, ir prie smilkinių

atsigula dvi lieknos raukšlės.

tai šitaip gyvenu, - galvoji vienas, -

taip kartojuos. ir viskas šičia - po stiklu:

aš lyg sekretas po jazminų krūmu.

ir viskas taip ratu - iš rūmų į skerdyklą,

o iš skerdyklos - dūmais.

ar gera man, kad gyvenu, - girdi save žingsniuojant tyliai, -

bū

šešėliai krinta įstrižai -va šitaip nieko,

nieko, mielas, nežinai - nei rudenį, nei žiemą nežinosi,

dvi lieknos raukšlės apkabina kaktą,

ir šokteli spaudimas lig ribos, kai aštrų daiktą

praryti būtų didis niekis.

laikyk už rankos, mylimas, mane, ir kad nė sliekas

tarp mudviejų netilptų, nes ties dvylikta vėl susitikom,

tik gaila, kad jau greitai

abu kažkur, ten pat - į niekur vėl išeisim

joy

2009-07-21T13:10:00.002+01:00

what is good for grown-ups - they never grow up.

so that's it, i'm going home: after a year i'll breathe again.
just can't think about anything else.
screaming inside.
yaaay

100-asis post'as

2009-07-12T22:45:00.003+01:00

va šitoks jubiliejus, brolyti.

activia nebepadeda ir jau nebejuokinga - teks pirkt slyvų. džiovintų.

man šiandien šypsojosi bedantis vaikas. tokios gyvos šypsenos jau seniai neregėjau.
net susigėdau, kad turiu daug dantų, ar bent jau daugiau nei jis turi, o vis tiek nesišypsau.
tad atidaviau savo duoklę. bepigu tau, mažyli, šypsotis, - galvojau. - Užtenka paūbaut sekundę-kitą, ir gauni viską, ko užsigeidei. va šitaip va. dievulėliautumanošventas, bet koks stebuklas yra
tokie koldūnėliai.

pagaliau penktadienį turėsiu off'ą - net nuotaika pasitaisė. lygiai po dviejų savaičių. 6h miego per parą - nedidelis malonumas. nors koks ten poilsis, kai bus festivalis namie. bet whaever, bent jau nereikės doklandais trankytis.

svajojot kada nors turėti savo žvaigždę? jei taip, tai galit ploti katučių, nes už visai padorią sumelę tokią svajonę galima lengvai išpildyti. Man tai kainavo 28£. Galima pasirinkti žvaigždės
vardą ir žvaigždyną. Parinkau Pheonix'o. Vis dar nuo Poterio laikų išlikęs įspūdis. ;} mūsų su rainąja pelyte dovana mamai. visai neprasta, ką?

pranešiau savo gimdytojams, jog penktadienį darausi tatuiruotę. buvo fun.
tėtė rėkė į ragelį - kąąą? nesižalok savo kūno.
o mama ramiausiai paklausė - o žinai, kad skauda? lol
jie kažkaip netikėtai apsikeitė vietom. aš tam nebuvau pasiruošus.

kaip keista būti suaugusiai. nebeklausiu - ar galiu -, o tik pranešu. tarkim, kad iš mandagumo.
įdomu, kiek man tai kainuos, nors, išties, tai tikrai nebus svarbiausias aspektas. reikia tikėtis, kad jie darys walk-in tattoos, nes po to nebežinau, kada bus laisvų dienų.

užfiksavau milžinišką orą kairiajam kambario kampe. gerai, kad šiandien miegu pas mamą.
sėkmės, pele. lol

na, va. pasistengiau 100-ąjį postą parašyti teigiamą. gal net su kažkokia išliekamąja verte.
huh.

išsivalyti dantukus ir miegoti.
nepamiršk - išsivalyti dantukus. nors, aišku, pamirši.

Placebo - breathe underwater.

2009-07-11T11:01:00.002+01:00

kai miegu, skauda riešus ir pėdas. kai nemiegu -
iš tikrųjų, tai būtų geriau miegoti. ilgiau nei ilgai. gal net visada.

net nebestabdau minčių. vis tiek vienaip ar kitaip prie to sugrįžčiau.
kvaila stengtis pergudraut save.

nors jeigu dar pati suvokiu, kad kažkas labai negerai, turbūt dar ne galas.
dievaži, o jau galėtų būti. tikriausiai pavargau.

2009-07-10T23:23:00.001+01:00

three days grace - let you down. mp3

labanaktis/

that does it

2009-07-07T12:28:00.002+01:00

fuck

all of it.

I'm done.

jei tik būtų kur važiuoti, užtektų pusvalandžio susikraut daiktam.

meet me there,

2009-06-30T21:40:00.003+01:00

just a simple happiness. what could be more beautiful than that.

turbūt vienas iš nedaugelio dalykų, kurie priverčia tikėti ir gėrėtis - vyrai ir mažyliai.

kiekvieną kartą, kai pamatau kažką panašaus, prisižadu sau, kad parašysiu apie tai, pasistengsiu įamžint akimirką, bet po to persigalvoju: norisi pasilikti sau.

paskutinis birželio įrašas. galbūt sugrįšiu tik rugpjūtį, o gal ir ne. we'll see.

jeigu planas klostysis taip, kaip turėtų, nors to tikėtis būtų ir kvaila, ir naivu, bet tai nereiškia, kad aš nesitikėsiu, tai bent jau du ypatingi dalykai įvyks greičiau, nei būčiau pagalvojus. abu turėtų sukelti nervinį šoką mamai, bet whaever. crooked smile.

vidinis balansas mane stebina. iš gerosios pusės. tikriausiai dėl to, jog pagaliau pasidaviau srovei.

fatališkas požiūris turi daugiau privalumų, nei aš maniau.

They proved that if you quit smoking it will prolong your life. What they haven't proved is that a prolonged life is a good thing. I haven't seen the stats on that yet.

see u later alligator

in a while crocodile

2009-06-28T10:23:00.003+01:00

good mornin', muffins ! *

and h-birthday, my precious love. (hug) / even if you don't see this post. ^^
shall we celebrate?

b.a.s.e. jumping is a good choice.

keptai duonai ne !

2009-06-26T19:24:00.003+01:00

Rytų religijų šalininkai tvirtina, kad mėsa – didžiausias organizmo teršėjas, mėsos vartojimas maistui kenkia tiek kūnui, tiek sielai.
Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius, kurių trumpas žarnynas greičiau šalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius.
Švedų ir vokiečių mokslininkai tyrimais paneigė įsigalėjusią nuomonę, esą augalinio maisto baltymai yra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios aminorūgštys. Augaluose yra daugiau maistinės energijos negu mėsoje ir kituose gyvūniniuose produktuose.

ir taip toliau, ir taip toliau.
na, turbūt jau subrendau kitam žingsniui - metas atsisakyti ir vištienos.
bet žuvies tai jau neatsisakysiu. tegul smerkia mane rytų filosofai ar jų mėgdžiotojai:
man žuvis patinka.

apžvelgiant trijų metų kelionę švaraus kūno ir sielos link, galiu pasidžiaugti, kad, išties,
imi labiau jausti gamtą, sumažėja blogų emocijų, kylančių iš t a v ę s paties, (gaila, kad
aplinkui vien mėsėdžiai, kurie ir išprovokuoja emocinius sprogimus) ir, devaži, kiek pamenu,
tai gripų ir visų kitų bakterinių negalavimų atvejų skaičius mano gyvenime nukrito žemiau
dviejų per pusę metų. apytiksliai.
nors padaugėjo galvos skausmų ir dvasinių kančių, kurias (nė kiek tuo neabejoju) sukelia
ne kas kitas, o besidauginantys mėsėdžiai. dang, i'm not gonna put up with this anymore.
get out of my life, you filthy animals.

akivaizdu, kad Jackson'as valgė per daug mėsos. pasimirė 50. bet džiugu, kad nusinešė ir savo
dailiąją nosį. įdomu, kiek laiko dar jį rodys per visus kanalus ir spausdins laikraščiuose. vemt verčia. pasimiršta žmogelis, o tada visi hateriai jaučiasi kalti ir bando išpirkti nuodėmes. žodž.
---

šiandien buvau pirmam rimtam interviu ir galiu savim didžiuotis - pirmas roundas įveiktas. (rock) nors iš tikrųjų neturėjau nė mažiausios viltelės. susirinko visi ofisiniai, kaip įprastai juodi ir pasitempę, o aš su suknele virš kelienių, savo hipiškom basutėm.. - prakrizenau visą laiką, kol laukiau, bandydama įsivaizduot, kaip man lieps eit namo, vien pamatę mano aprangą. ;DD gal nuvertinau juoduosius riterius? ;D žmogus net mano vardą taisyklingai ištarė ! are u lithuanian, Justina? galėjo gimdytojai ką nors originalesnio sugalvoti. Justina. mėšlas kažkoks. ;D

anyways, žiauriai faina vasara. ;DD

while the sun shines

2009-06-24T17:43:00.002+01:00

dangaus negyvas violetas trikdo. keista,
kada iškeisti naktį į tamsesnį rytą lengva,
lyg keltum burę kylant audrai ir be saiko
gėrėtumeisi gracija nuožmaus vandens,
tarytumei visai nebūtų laiko tik jutimas,
kad priegalvio plunksnelės jau apsunko,
jau nelaiko, tik abstraktus inkštimas
nelygumų lovos kalba, kad tiek daugiau
yra negu įgauna spalvą, kad nėra laiko
tik pasyvios kaitos slenka. koks menkas
rodos pokytis - naktis ar rytas - juk nepakito
nei kampas žvilgsnio anei gracija vandens
tik priegalvis, aistrų pritvinkęs, sunkiai tyli
plunksnelės tarsi būtų kaltos iš akmens
taip keista susisukt į kumštį nekvėpuojant
tada pravert roletus tam, kad pakartotum,
negyvas laikas, kol negyvas violetas - melas
akimirka, kai vandenys paspringsta tavo valtim
esi nekaltas, tik giliai įskeltos akys trukdo
miegot ramiai kaip inkarai ant dugno upės
o juk žinai - nemiega. per mažas slenkstis
sustabdyti tėkmę, per mažas kumštis
sustabdyti giesmę, tarp debesų, tarp plunsknų;
slėptis gėda. per daug jauti, per daug nemiegi -
giliai įskeltos akys nebegali įžiūrėti sienų,
kurios namu patapo, kadais namais stovėjusios
bet tu nekaltas nekaip kad tavo priegalvis,
kuris nebeišlaiko prakaito ar ašarų - vandens,
o tavo valtis nosimi į dugną paneria rytais

whaever, mate. give me some space
just hate being lied to.
it feels so .. weird i guess to start crying at the instant when i discover something
innocent and beautiful. when i come to understand that it will be polluted or destroyed
sooner or later. and i'm not acting, not playing some kind of very sensitive and touchy doll.
honestly, i'm seriously concerned. not sure whether it's a good thing or bad. should i be aware of the possibility to become even more torn apart within myself. so unfair, i swear. i don't want to see all these details, i just want to live in peace at least with myself if it's not too much to ask for. to be happy is way easier than to pretend you are.

2009-06-22T18:54:00.001+01:00

- kieno šitas vyriškas šampūnas?
- vyriškas?
- pilkas, elvive?
- em, nežinojau, kad vyriškas. bet mano. ;D

o aš ir galvoju, kodėl jis taip skaniai kvepia.

just jotting down

2009-06-22T10:26:00.004+01:00

1. Miglė mane praaugo, esu sugniuždyta. bet guodžiuosi ta mintimi, kad vis tiek yra vienas asmuo šeimoj, mažesnis už mane, - Vinis. kkk

2. turim bilietus į Poterio premjerą. dabar reikia garsiai ploti ir švilpauti. (smirk)

3. pradedu ketvirtą dalį ir norisi taip taupyti taupyti kiekvieną žodį - užknisa, kai baigiasi įdomios istorijos.

4. tėtukas praturtino mano žodyną dviem naujais žodžiais: jopkė ir žirklaitės. ;D o be to, prižadėjo neribotą mašinos paskolinimą mano viešnagės gimtinėj metu. uhūū

5. tas, kur jaunesnis už mane viena savaite (kkk), užsikabino ant mano pasiūlymo. deja, su viena sąlyga - jeigu aš vairuosiu. netikėtas situacijos posūkis - šūdas.

6. pasveikinau savo gėlelę su gimtadieniu (šaunuolė, Juste). tik bėda, kad savaite anksčiau. (nelabai šaunuolė)

7. dar nė karto į spa nenuvažiavau normaliai. išlipu arba belen kaip per toli - pravažiavus, arba kokiom septyniom stotelėm per anksti. daaaah/ kaip sunku žiopliem žmonėm gyventi.

8. draugas Romas yra neįkainojama dovana, tiesiog briliantas kalkėtoj spa erdvėj. ;D

ūžas - šitas klubas baisus kaip mano gyvenimas, k*rva pelės, o kažin jie čia neprišiko? ir panašiai. kiekvienąkart apsiverkiu. mh, į keiksmų žodyną įtraukiamas įžeidimas - pelė. ;D

kai kurie žmonės pripranta prie besaikio gerumo (ar nuolaidžiavimo?), ir kai pagaliau atsimerki, susigriebi ir nustoji taikstytis, tai jie įsižeidžia. bet dar smagiau, kai užpyksta. ima ir užpyksta. dėl to, kad tu nebenori būti durneliu. kažkas fenomenalaus. kuo toliau, tuo giliau įsitikinu, kad tikrai dezertyruosiu iš šitos nematomos kariuomenės. žmonių karai. na, ir kam to reikia.

Placebo - Bright Lights

ir vėl lyja

2009-06-15T21:46:00.002+01:00

o pas mus taip lyja. ir mes turim žibintą lyg seną jonvabalį, žinantį viską apie lietų.

2009-06-15T12:37:00.004+01:00

i should be dead, cause this seems to be a proper hell, honestly.
i even wrote a song on my way back home, but the only line i do remember now is
something like:
i love the way you tell me off
my ego bursts in really silent puff

it makes me smile, somehow.

it's going to be a really really tough summer, i suppose. and it seems i
cannot bank on anyone but myself, which is awful and i feel sort of let down
again. i mean, i know how the money works and all this stuff about the work,
responsibility and the rest crap, but common, i'm just a kid yet. give me some
time to sleep or at least spend my fucking money on myself.
i know what you would say. get a life, right? it's easy for you. everything's easy for you.
i'm not complaining btw, i'm just contemplating.

you're such a weirdo. i can barely drag you down to this world now, what people will do
when you start your philosophical shit?
;DD

i don't give two shits, yeah?.
------

tai bent staigmenėlę tėtukai užtaisė. jaučiuosi taip, lyg būčiau užsukus išgerti kavutės
į jų prabangius apartamentus Volungės gatvėj. beveik metai laiko, o atrodo kaip viena diena.
gera matyti pažįstamus veidus.
dievuliau, kas čia iš tavęs liko. pusė. visa kokia smulkutė, o kokia išgražėjus..
kaip miela turėti močiutes, kurios žino, ką reikia pasakyti. tik kartais nežino kaip -
o kaip tu, Justyte? kaip tavo širdelė? mama pasakojo man viską, bet tu pamatysi, kiek
dar bus tų simpatijų..
geriau, kad nebūtų - nuryju, ir linksiu ramiai galva: bus, bus, aišku, kad bus.

vėl įsijaučiau.
grįšiu,
ik.

the strike kicks in

2009-06-10T13:27:00.002+01:00

na, štai ir aptemdė visaip išgarbintą ir išliaupsintą Londono susisiekimą nedidelis tube'o streikas.
geez, valandos kelionė namo užtruko 3,5. o dar viena kelionė priešaky. per patį piką ^^
aš tiesiog stebiuosi savo sėkme. rimtai svarstau galimybę, kad kažkas prakeikė. arba nužiūrėjo.

piiiizė

i'll take a nap now. (nod)

rytai ir lietūs

2009-06-08T12:36:00.005+01:00

galiu pasididžiuoti įamžinusi tokią neeilinę Viniuko šypsenėlę. būna akimirkų, kai nesišypsoti tiesiog neįmanoma.

ilgai nerašyta. turbūt ilgiausiai nuo mano atsiradimo blog'o erdvėje.

keista kažkaip - nerašyti. nerašyti visai, ne tik čia, kur fiksuoju tai, ką pamenu, prisėdus prie klaviatūros. turbūt jau kelios savaitės, kai neužrašiau nė vienos minties. nors kartais ataidi iš vidaus verti dėmesio sakiniai, kurie dažniausiai gimsta važiuojant, arba trumpi komentarai, kurie, rodosi kartais, negali būti mano, nes skamba genialiai. vakar buvo vienas įspūdingiausių rytų per visą mano gyvenimą. negalėčiau apsispręsti, jeigu reikėtų išsirinkti, bet esu tikra, kad būtų top'o viršuje. nepamenu tokio lietaus šitam pilkam mieste, nepamenu tokio mistiško ryto čia visai. džiaugiuosi, kad turėjau bent jau sulūžusį skėtį. žinoma, kava liko garuoti ant stalo nepaliesta, bet neįstengiau nugalėti savo baimės pavėluoti į autobusą. visa tai tampa keistu ritualu. muzika, plėšanti ausų būgnelius, kad negirdėčiau savęs galvojant, rankos sugrūstos į kišenes, kad nesijausčiau tokia atplyšus nuo visko - viena? - vaikščiojimas ratais aplink stotelę, kad netapčiau balandžių taikiniu: keisčiausia, jog jie, rodos, manęs net nemato - knaisiojasi beveik ties mano kojų pirštais lyg manęs ir nebūtų, ir, žinoma, knyga rankose, kai jau įsitaisau savo įprastoj vietoj - kairėj pusėj, trečioj sėdynėj, ties langu. žvilgsnis dažnai nuklysta nuo puslapio į besikeičiantį vaizdą kitoj stiklo pusėj. na, sąlyginai besikeičiantį: tas pats maršrutas, beveik visuomet tie patys keleiviai, kartais sudominančios detalės,ir ta pati kvaila mažytė šypsenėlė mano lūpose: 'ha, ir jūs nesikeičiat.' tarsi visa tai man padėtų. na, vertėtų pažymėti, jog po to, kai 'drastiškai', jei tai neskambės per daug dramatiškai, pakeičiau šukuoseną, šypseną sukelia ir vieno bendrakeleivio žvilgsniai kiekvieną rytą. taip ir nežinau, patinka jam mano naujas stiliukas ar ne, kkk. norėčiau paklausti, bet palauksiu, kol persirengs. tas žydras adido treningėlis baisiai erzina. o jeigu tęsti savo pasakojimą, tai bevažiuojant lietus galutinai įsismarkavo. šviečiančios reklamos ties kavinėmis liejosi į smulkų, sunkiai įskaitomą švytėjimą, metro stočių pavadinimai prasprūdo be galimybės įskaityti, o priekinis stiklas, devaž, atrodė, įtruks nuo sunkių lašų bumpsėjimo. 'burbuliukai' - šypsojausi pati sau, o kas man. o kas man iš to. taigi, išlipau paskutinėj stotelėj, įsitraukiau rankas į megztino rankoves ir tada prasidėjo. bėgti nenorėjau, kažkodėl. turėjau dar pusę valandos ir, tenka pripažinti, buvau pasiryžus verčiau praleisti ją po atviru dangum, negu tam klaustrofobiškam sandėliuky. vos įsukau į Leicester square'ą, užplūdo nežmoniška baimė. nebuvo nė gyvos dvasios, prieblanda, lietus dūžtantis į purvinas plyteles ir iš niekur atsiradusi popierinė lėkštutė. truputėlį sutaršyta vėjo ir vandens, bet labai energingai sekanti mane, arba tiksliau, tiesiog riedanti pašonėj lyg kampanionė. lūpos pačios išsitempė į plačią šypseną, o paskui išsiveržė ir balsas, rytinis. kiek lūžtantis, bet visai drąsus. buvau drąsi iki tos seknudės, kol nesugriaudėjo. tokio nenormaliai garsaus griaustinio, prisiekiu, nebuvau girdėjus. į ausų būgnelius rėkė red vokalistas, bet vis tiek jaučiausi taip lyg būčiau kur nors aukštybėse, griausmo epicentre. nesu aš iš tų cyplių, kurios bijo visko, kas juda, bet griaustiniai ir žaibai tikrai ne mano stichija. bėgau iki mielos ledainės, kad galėčiau pasislėpt, ir ta prakeikta lėkštutė mane sekė. žinau, kaip juokingai tai skamba, aš ir pati puse lūpų kikenau, bet kas jeigu.. kas jeigu ta lėkštutė būtų žaibo taikinys arba.. nu ok, nepasakosiu, ko prigalvojau, nes tai kinda embarassing now, bet jos nuspirti aš tiesiog nedrįsau. netgi pasitraukiau kelis centimetrus į dešinę, kai ji ėmė keisti savo riedėjimo trajektoriją. aišku, balos buvo neišvengiamos, bet koks skirtumas, ir taip buvau šlapia iki kelienių. tada akinanti šviesa užpylė tuščią skverelį ir visas marmurines skulptūras, kurios sekundėlei tartum atgijo. tada jau tikrai panikavau. šiaip ar taip, savo stiklines duris pasiekiau maždaug už 3 minučių ir jau turėjau nurimti, bet mano veido mina, kaip visada, išdavė mano beprotišką minčių driftingą, ir Maša susistabdė mane paklausti, ar aš nesiruošiu nualpti. beabejo, aš atsakiau emocionaliu galvos kratymu, kuris man pačiai buvo gana akward, nes reiškė nei taip nei ne. visgi, man vis dar reikėjo atidirbti, taip kad laiko nualpti tikrai nebuvo. susilaikiau.

turbūt įsijaučiau. dabar prikąsčiau lūpą, jei visa tai būtų gyvas pokalbis, bet šiuo atveju tenka traukti pirštus nuo klaviatūros ir kiek nurimti. vis tiek viskas išsaugota mano galvoj, o daugiau niekam kitam tik man tokie dalykai terūpi.

gaila, kad neužsukau čia kiek anksčiau. dar turėčiau apie ką pakalbėti, bet dabar jau nebegaliu rašyti, nes net skauda kojas, kokios jos sušalusios - reikia persirengti.

visi išvažiavo namo, net ir tie, kurie neturėjo teisės. bembis atsilankys pas mane trečiadienį, pasės mažytę pavydo sėklą ir taip pat išskris.

tada man sakei, kad mano akys nepaprastai skvarbios ir kad sunku atlaikyti mano žvilgsnį, kai aš nejausdama skaitau pirma iš akių, o tik paskui išgirstu žodžius. keista draugystė buvo ar yra, nežinau. ir tas Brodskis telefonu.. bet pabėgai taip pat netikėtai, kaip ir atsiradai. namo.

namo namo namo. kodėl išvis apie tai kalbu. turbūt šalčio poveikis.

lauksiu tol, kol nereikės skaityti iš akių ir pagaliau bus verta patikėti žodžiais:

you can sleep, sweetheart, i'll carry you.

norėčiau tiesiog nebešalti.

2009-06-04T20:39:00.001+01:00

Pagal Venecijos tradicijas, porelė, plaukianti gondola, turi pasibučiuoti po kiekvienu tiltu, kad juos suptų amžina meilė. ^^

ik ! ;*

2009-05-31T12:23:00.002+01:00

minčių dienoraštis nutraukiamas, o pati traukiu į pogrindį.

gražios jums vasaros, obuoliukai.
sugrįšiu, jei įvyks kas nors ypatingo.

vasaros saulė... vynas ir.. tatatataaaaaaaa (rock)

broliškai

2009-05-30T21:01:00.004+01:00

kažkada reikės susitvarkyti kambarį. tikriausiaai. jeigu gypsiai neprakeiks. ;D

buvo gera vėl išgirsti balsus, kurie ramina.

aš tikiu, kad tu pameni tas naktis, kai mudu nemiegodavom iki pat paryčių, bandydami išnarplioti įvairiausias technines paslaptis: kaip veikia televizorius, kaip laidais ateina vaizdai, kaip ir taip, pasidėję rankas po galvom - nuoširdūs, tikri ir nepaprastai artimi. kaip tu man pasakodavai apie savo meiles ir nuotykius, kaip duodavai man keisčiausius patarimus, kaip diktuodavai sms'ų tekstus, kaip mes kepdavom kiaušinienę, kaip važiuodavau į kalną tavęs pasitikti, pareinančio su milžinišku sportiniu krepšiu, kaip medžiodavom, pasislėpę po tinklinėm kepurėm, - aš sėdėdavau ant šakos su gigantišku prožektoriumi ir kikendavau, o tu bumbėdavai, kad išbaidysiu visus žvėris. sakydavai: 'girdi? kriuksi ! aš tau sakau. pašviesk į dešinę!', o aš tikėdavau, sukdavausi visu kūnu, kojos tabaluodavo kelių metrų aukšty, bet nieko negirdėdavau. tik tavo keista šypsenėlė, kurią ir dabar matau, sufleruoja, jog visada stengeisi sudominti. kaip tau puikiai sekėsi ! kaip šaudydavom į butelius, paskendę pusnyse, o aš vos benulaikydavau šautuvą, kol rodydavai visus triukus, kaip pasidėti, kaip pasisukti, kur žiūrėti. o kelionė per tiltą ant tavo dviračio bagažinės. devaž, dar ir dabar pamenu, kaip aš bijojau. lyg būčiau ėjus ant turėklo per baisią audrą. buvai mano geriausias draugas. daaah, tai bent apkabinčiau. tik tolsti, tolsti.. taškelis horizonte. galbūt mano kaltė, bet tu žinai, kad aš visada viską mačiau kitaip. dabar ne laikas būti draugais, bet ateis ateis. čyz. o kol kas saugom gražias akimirkas.

viskas, miegas.
niekada niekada nežiūrėsiu siaubo filmų. tai buvo košmariškas vakaras. Miglės pageidavimu !
niekadėjė. dėl tavęs moku tik du žodžius. ;D

guuuuuuud naaaaaaaait. (hug)

2009-05-29T15:18:00.002+01:00

kažkam savaitgalis, kažkam visos dienos vienodos.
kažkas deginasi, kažkas miega, kažkokį briedą rašau.
fiksuoju - penktadienis. du keisti žvilgsniai, vienas netikėtas
juoko virusėlis, mm daug ledų.

negerti kavos su bananu.
ir man patinka ryto ratas.
ačiū, kad palaikai man duris, mielasis.

heavy as sand/ ketv

2009-05-28T12:27:00.003+01:00

write to save yourself and someday you'll write because you've been saved. you will feel terrible shame for this. let your humility grow larger than your shame.

visa diena tarsi neteisingas pasirinkimas sporto salėj - per didelis krūvis, per aukšta sėdynė, per mažai vandens, per sotūs pusryčiai, per daug žmonių, per garsiai grojanti muzika. apsisuktum ir išeitum iš stotelės - šiandien negyvensiu lyg šiandien nesportuosiu. sako, viskas, kas esi, tai tavo pasirinkimai arba posūkiai. o kartais tiesiog esi priverstas rinktis tai, kas būtina. darau išvadą, kad priverstiniai pasirinkimai ne tik kad nekalba apie tave, bet kalba apie tai, kas ar koks nesi.

nepastovi kaip atslūgstanti jūra.

kai suaižės dangus į plunksninius debesis lyg į veidrodžio šukes ir nebus nei vienos žvaigždės, tik žybsės praskrendantys lėktuvai; kai aplink pilną mėnulį nusidrieks rūko ratilai ir keli pavargę šviesos ūsai nutįs ant antklodės; kai bus tyliau nei po vandeniu ir keisčiau nei kalbėt apie tai, ko nebuvo; kai iššoksi iš gūdaus košmaro ir, pasisukęs į dešinę, glausies prie mano šiltos nugaros, tada tu žinosi, ką reiškia mylėti besąlygiškai, ištikimai ir dosniai. kai vienintelis kūnas, kuris galės tave nuraminti, bus silpnesnis ir mažesnis už tave, tu suprasi.
o jeigu nebus nakties, prilygstančios šiai, tu suprasi, kaip liūdna kalbėti apie tai, kas buvo, o dar liūdniau - apie tai, ko niekada nebus.

kad galėčiau kelis mėnesius pagyventi užsimaskavus - tiesiog vyru.
gaunančiu 7.5 /h. už paprastą pagalbą. ai karamba,
jeigu yra pasauly teisybė, man labai įdomu, ką ji veikia.

treč

2009-05-27T11:32:00.003+01:00

my life could not be stored in any language but only in silence;
arba
there's nothing a man will not do to another, nothing a man will not do for another. Did he remember your hands holding his or were they in his hair or were your arms outstretched when his head rested on your thighs? did you imagine children, what words did he regret? where is the women whose hair he washed, what song could have been his own voice singing love when he first heard it?

why all the questions have to end up in why? why do i have to start with the failure and then have nowhere to go? why do the ordinary things threaten me? why can't we sink in the grass and never see the darkness flooding the room? why do people are ashamed of things they have no right to be and why the shame follows me as an old abandoned dog? why cannot i stay inside with no words in my mouth, why the hell i'm still writing?

there's so much beauty around me, which is astonishing and i smile, as it does not belong to me, though i borrow it in my mind. it does not belong to me, i cannot lose it. and i smile again. if memories were wrinkles, i would be an old lady with an old abandoned dog following every step. i rehearse every word before daring to speak. why? because my face and my voice will fade, only words will remain like the chimneys in someone's heart, splitting into warmth, anticipation or loneliness. do not listen to me if you don't cherish me and you'll be free. i'm thinking of cherries that grow in pairs and i'm envious but don't ask why it's too hard to utter. so much beauty around me and i smile. while you're smiling, i shield my eyes with my hands - there's no need to hurt me anymore. why did i listen? this chimney will never stop reeking.

well, never mind. have a nice day, my loves, and i'm going to enrich my life with some good deeds. too many thoughts in my head this rainy noon.

antradienio pastebėjimai

2009-05-26T17:41:00.004+01:00

na, pradėsiu vesti reguliarų minčių dienoraštį - užfiksuosiu vasarą.

nothing is sudden. not an explosion - planned, timed, wired carefully - not the burst door.
just as the earth invisibly prepares its cataclysms, so history is the gradual instant.
/from Fugitive pieces

taip, taip, tai knyga, kuri kalbasi su manim arba tiesiog kalba man.

rytą visada tokį ir matau - su dantų šepetėliu vienoj rankoj ir švaria kojinių pora kitoj;
Vinį, slenkantį vangiai iš paskos, lyg jauną kareivėlį, pirmąkart iššliaužiantį iš bunkerio; kavos puodelį, drumzlėtais kraštais, nusagstytą mažais pieno burbuliukais; susisukusius savo plaukus ties ausimis tartum naktį kas būtų tolygiai kvėpavęs pakaitom į abu smilkinius; matau tokį rytą. tik šiandien dar velniškai lijo - proporcingom punktyrinėm linijom. du skėčiai greitai judėjo link stotelės ir prapuolė traukinėlio vagone. o vis tiek ligi pat bambos šlapia likau - turbūt niekada neišmoksiu vaikščiot per lietų.

kai dviejų skėčių keliai išsiskyrė, mano ausis užliejo muzika - Jason'as savo saulėtu balsu ir dar šviesesniais žodžiais. o vėliau pasiklydau tarp savo kuprinės rankenų, ir, tikrai didžiai mano nuostabai, brolis lietuvis ištiesė pagalbos ranką. atsisukau su 'thank you' lūpose, o trumputis 'ačiū' buvo daugiau negu gana. dar snaudžiau, bet ta sekundė buvo labai keista - išilginis pjūvis. matau, šypsosi man žmogus šiltai ir nuoširdžiai, aš irgi šypsausi, o aplinkui lyg skruzdėlės zuja žmonės. turbūt tiktų pavadinti stop kadru, nes aš labai greitai išnykau. vis dar sergu. iš vidaus.

bet koks darbas tave puošia, galvojau, kol mano skėtis laukė manęs mažam kambarėly. dar galvojau, nekelk galvos. paskui nukeliavau laiku į ateitį - ieškojau paguodos. padėjo.

jubillee line is suspended. severe delays because of one person under the train in ... ir ką aš pagalvojau, kai perskaičiau? reikėjo tau čia bl**. žinau, karia už tokias frazes, bet kita vertus, toks tas gyvenimas, kai įsijauti. kaip tik tuo metu grojo ausyse be my husband and i'll be your wife. dievaži, gal man skirtas palindo?

dar keletas kavos puodelių, kurie mane užmigdė, ir diena beveik suseno. svarstau, ko imtis, kad laikas neitų beprasmiškai, bet viskas, ką galiu išspausti, - skaityti. na, tai ir skaitau. tikiuosi, jog taip tyliai ir tirps savaitės.

2009-05-25T19:14:00.002+01:00

padovanojo man stebuklingąjį pieštukėlį rašyke. /saliutai saliutai šampanas
o ką man galvot, kai dvi dienas iš eilės vaikosi manageris ir prašo ID. 'you lucky bastard, you look like fifteen. ' / saliutai saliutai šampanas
ir pagaliau atradau knygą, kurios kiekvienas žodis kalba man. / sal.. yo.

nepramiegok, Justyte, nepramiegok. daugiau. ;D

p.s. interjero dizainas visai įdomus dalykėlis.

2009-05-21T22:02:00.003+01:00

jau išsiregistravau. lakstau iš paskos kaip šunpalaikis,
kur tai matyta. !

labiausiai man nepatinka, kai žmonės pasisavina mano žodžius,
o tada bando prieš mane pasirodyti. čia gal tik man taip būna -
arba giriasi, esą kažką t o k i o padarė, nors padariau aš, ir tai yra
visiškas šlamštas. čia gal tik man taip būna -
arba arba, kai bando tave pažeminti, kad pasirodytų esantys
geresni. bet net nenutuokia kaip giliai man. x

o dabar kursiu CV.

justitas atsipalaiduojasi

2009-05-21T16:17:00.006+01:00

o vat norėjau ir nusilupau keturis šašus. iškart geriau jaučiuosi. (debesuota)

taigi, kaip tarėm - taip padarėm: nuėjom į Tower'io naktį. parėjau basomis, nes
padų oda jau degė. lijo mažiukais lašiukais, įsivaizdavau, kad aš ežere. daug šokom,
išgėrėm nedaug. paišlaidavau. daug šypsojausi, aišku, vengiau fotoaparatų, kurių
savininkai primygtinai reikalavo nuotraukų - , 'common! you are leaving, Justitas'. šitas užkniso.
šaipėmės iš girtų britų su chalatais ir pižamomis, kurie tiesiog mėgsta persirenginėti.
šaipėmės iš manęs, kaip šalinausi visų, nusiteikusių pašokdinti. esu kategoriškai nusiteikusi
prieš tokius judesius, kuriuos vadinu 'mylėjimasis apsirengus'. o net ir girti jie tokie
drovūs. kkk /

šiandien sveikata neužfiksuota. sveikatos, galima sakyti, nėra.
beje, esu giliai nustebinta savo atminties galimybių - vakar, grįžus po egzo, pasičekinau užrašus:
surašiau viską žodis žodin. aš dar ne beviltiška, vadinasi. pasisėmiau jėgų gym'e, nors
prieš tai suvalgiau saują šokoladinių saldainių. buvau apdovanota keliom mielom šypsenom,
o dabar esu nusiteikusi pasidušinti be jokių apmąstymų. tiesiog pasimėgauti. tada suvalgyti
didelę porciją ledų ir užmigti, bežiūrint kokį nors romantišką vėją.

P.S. kortos man sako, kad kelionė grąžins laimę.

sveika, vasarėle.

2009-05-20T18:09:00.008+01:00

o dabar išmiegosiu parą.

ir aš labai labai labai labai laiminga.

pasidalinkim meile.:}

dizaaaaineriai.

2009-05-19T09:11:00.002+01:00

tiesa,

mano svajonių living room. :}

gaisrai

2009-05-19T08:50:00.002+01:00

atpratau nuo didelių krūvių, matyt, nes jau perdegė abu pusrutuliai.

vakar nuo pat ryto pjoviau.
iš pradžių susisegiau visus darbus kažkokia ypatinga tvarka, pvz.: 6-7-8-9-1-2-3-4-5-10-11-12-13. /čia puslapiai, šiaip pasakau./ ir taip visus keturis, ir visų keturių kopijas.
ai, palikau. gal aš skaičiuot nemoku, ką jie man.

vėliau pridaviau knygas. matgi, parašiau esė. na, o beeinant namo susivokiau, kad man tų knygų reikės egzui ruoštis. taigi, teko keliauti atgal ir pusvalandį kuistis visuose troliuose, kol pagaliau radau. dešimt minučių laukėm lifto, nes aš neturėjau jėgų nulipti laiptais, o ką dar kalbėt su knygom. atvažiavo liptas - tuščias. net išsišiepėm su bembitu. nekenčiu važiuot liftu, nes negaliu susilaikyti nuo kažkokio isteriško juoko. aišku, šūdo dėsnis. kitam aukšte įlipo keturi dideli vaikinai su dar didesniais sportiniais krepšiais. man teko garbė būti prispaustai vienu iš tų krepšių, nes liftas keturiem dideliem žmonėm, na, o buvom šešiese. gerai, aš nelabai didelė, bet užtat su knygom. aišku, jie bandė, kas vyrams būdinga, pasirodyti, ir kaip tik tą akimirką užplūdo ta nesuvaldomo juoko banga. užsitraukiau kepurę ant akių kiek tik įmanoma, net suprakaitavau, besistengdama neišleist jokių garsų. deja. bembitas suspardė man visą koją, bandydama pasufleruoti, jog nelabai gražu. nors paskui pati prisijungė. ištryško pora ašarėlių, pasigaminau vitamino C visai vasarai. vargšė ketveriulė. stovėjo galvas nuleidę. nu, sor. aš labai netyčia. ir visai ne iš jų.

tingiu toliau rašyti. gal ateisiu vakare papildyt. rytoj būsiu oficialiai pabaigus pirmus metus.
ir ką aš galėčiau pasakyti -

šie metai buvo turbūt vieni sunkiausių mano gyvenime visomis prasmėmis, bet aš juos įveikiau. ha. švęsim.

miegoti ant knygų

2009-05-16T11:18:00.006+01:00

sapnuoju:

esu man puikiai pažįstamoj vietoj, nors išties ją puikiai pažįstu tik sapne.
daug medžių, žalia, pamenu, kad jačiausi gerai, vadinasi, aplinka buvo graži.
iš pradžių stoviu baisiai stataus kalno papėdėj ir, rodos, dar nė nepradėjus lipti, suvokiu,
kad neįstengsiu, o viršuj matau žmones, kurie tarsi plaukia ne eina, lyg taip paprasta ir lengva
jiems būtų. tada staigiai pasikeičia vaizdas ir aš einu keista gatve, kurioje daugybė žmonių, bet įdomiausia,
kad pusė iš jų pažįstu, o niekas nekreipia į mane dėmesio. suprantamai, užplūsta slogus vienišumo jausmas, o tada rankoj atsiranda cigaretė ir žiebtuvėlis. tarsi skubu kažkur, gniaužiu rankoj tuos nusikaltimo įrankius ir viskas lyg filme. close-up'e mano ranka, kamera juda šalia manęs, viskas sufokusuota, aplinka išbliurinta, girdisi tik greitas ir gilus mano kvėpavimas.
stebiu save iš šalies.
tada netikėtai pasirodo mama . labai jauna, labai graži, dėvinti elegantišką juodą skrybėlę ir Džiuginta -
pavargus, pasenus, jos abi irgi kažkur skuba. bandau užgrūsti ranką už nugaros, bet tada labai aiškus,
šiltas moteriškas balsas kreipiasi į mane ir viskas, ką matau - balta ranka, beliečianti mano ranką, kurioje
slepiu cigaretę su žiebtuvėliu, ir vėl close-up.
sako: 'we live as pathetic as we like it'
tada vėl regiu tą didijį kalną ir..
prabundu. pakeliu galvą nuo knygos, ir graužia sąžinė, jog iššvaisčiau daug brangaus laiko,
bet kartu jaučiuosi ramesnė . (kažkaip nesusiriša galai, bet aš dar viską apmąstysiu.)

turbūt tai buvo šūvis prie starto linijos.

asiliuko uodega

2009-05-15T23:26:00.004+01:00

kai eskizai virsta excuse'ais. ilgai laukiau ir sulaukiau. (sun)

ded maroz iš rusų kalbos išvertus reiškia Kalėdų senelis, kaip daugelis turbūt jau žino. Tačiau mūsų kalboj šis junginėlis reiškia negyvas marozas, nors gramatiškai netaisyklingas, bet nepaneigsi - taiklus kaip Robino Hudo strėlė. na, o jeigu pasistengti ir sujungti viską į viena, gauname, jog Kalėdų senelis yra negyvas marozas. Pagaliau supratau, kodėl nustojau žavėtis Kalėdomis, kai buvau informuota, jog tokio veikėjo nėra, tik, mat, tuomet dar nežinojau, kad jis negyvas. Juolab, kad marozas. ir šią akimirką prisimenu filmą Run Lola Run, kuris tikėjau besąs absoliutus šūdas, bet ! didžiai klydau. likau giliai patraukta į susimąstymus. repetition and suppression - reikia pripažinti, kad netikėtai geras derinys. rekomenduoju, jeigu yra mėgstančių ne tik Holivudinį šlamštą.

keistos dienos.

šiandien besidušindama mąsčiau, kodėl asmenybės formavimasis yra toks keblus dalykas. iš pradžių būni tuo, kuo tave nori matyti tėvai arba šiaip įtakingi asmenys tavo gyvenime. kai pagaliau kažkiek susivoki, kad sėdi po padu - bandai išsiveržti. nesvarbu į kurią pusę: kaip papuola. sekanti pakopa būna ta, kai manaisi žinąs kas esi, tik tavęs nesupranta arba kitaip - bijai pripažinti, jog susimovei besiverždamas kažkur/niekur. tada trypčioji vietoj ir svarstai, kur geriau patraukti. gal tėvai ir teisūs buvo?. o gal jis/ji/jie/jos tiesą sakė? gal aš tikrai tokia? pasikankini mėnesiuką kitą, jei esi laimės kūdikis, jei ne - laikas skaičiuojamas metais. kol galiausiai pasieki (tavo manymu) paskutinę stadiją - aš žinau, ko noriu, o ko noriu, tas ir esu.

ajajajaj
dušas keistesnis už visas keistas dienas sudėjus
aš paskutinėj stadijoj
finally

bembitas veiklusis

2009-05-14T20:00:00.004+01:00

parašiau 1500 žodžių,
nebegaliu sėdėti, nes atrodo, kad kas kirviu kapoja stuburgalį.

viskas taip juokinga ir net dulkes nusivaliau,
mat, rytoj inspekcija ateina. kažkaip elektra biškelį dingo -
tikiuosi ne dėl to, kad nesumokėta, ;DDD

/
tu tik pagalvok, savaitė beliko, o tada išskrisi
iš čia taip elegantiškai kaip paukštukas
ir paliksi mane vieną tu padla, tu pyzdrike (rofl)

žiūrėk, dešinėj. dešinėj, sakau. matai?
mm, net karšta kažkaip pasidarė.
ahą, baisiai sexy marškiniuoti vyrai.
tu irgi su vyriškais marškiniais.
o, tiksliai. kaip aš tau?

excuse me, do u have the time?
well, I have a minute.
no, I mean, do u know what's the time now?

man labai sunki psichinė stadija. pasijuokim. !
tikiuosi, kad pajungs elektrą, nes šiaip kompas tuoj išsikraus, o tada aš verksiu tamsoj.
gerai, neverksiu, bet bus baisiai nuobodu.

random words

2009-05-11T23:29:00.002+01:00

bibliotekoj

lentynų kupros išlenktos nuo svorio.
kažin, ar dulkė, ar knyga sunkesnė,
nusususi šviesa, ant lempų pasikorus,
lig pirmo sakinio nutįsta ir paskęsta.

vis žvilgčioju į puslapį, tiktai ne savo –
tavajam, rodos, daug daugiau raidžių.
septintas aukštas, bet langai patvarūs
ramu, kai besimylint popierių girdžiu.

sakai, tvanku, plėši tabako paką gosliai,
prasprūsta kvapas, ir tankėja tekstas.
kada tylu, kada tyloj tu kosti –
išblykšta rašalas tarsi pretekstas:
mudu rūkom.

abu sumišę, bet langai patvarūs,
sakau, žiūrėk, kaip sukas pelenai,
o tu glaudi mane nelyg šilkinę skarą,
ir smilkstam taikiai tartum kaminai.

labai nuodėmingos dienos. turbūt stresas manipuliuoja smarkiau nei maniau.
žmonės suck, ir šiaip aš tiesiog ignoruoju pasaulį.
sese, a**ujienų metų. (išbučiuoju)

jeigu viską suspėsiu, išgersiu jūrą. o gal tik eilinį puodelį arbatos/kavos
kaip pavargau skubėti.
nekenčiu skubėti, o vis tiek reikia.

kelionė į Lietuvą atidedama. kažkuriam laikui (?)
arba tiesiog gyvenu gerai

2009-05-09T20:55:00.003+01:00

į asmeninį gražiausių dalykų sąrašą įtraukiu mažučiukus vaikų delniukus, įsikibusius į didelius vyrų delnus.

ain't no dope

2009-05-04T22:27:00.003+01:00

piiiiiiizė, kada visa tai pasibaigs?
man atrodo, aš būsiu pirma. iš nusibaigusiųjų

tik neverkim, gerai?
dabar jau kita stadija. labiausiai neramina noras parūkyti

šūdas kaip aš prisišneku. visada prisišneku.

la la la la la la la la la (aštuntinėm)
lenkas debiiiiiilaaaaas
la la la la la la la la la
kiaulių griiiiipaaaas

šiandien gaminau valgyt.
netgi skaniai gavosi.
būsiu gera žmona.
(rofl)

jeigu taip netyčia nepabusčiau,
palieku testamentą:

- visus eilius ir šiaip rašliavą sudeginti
- skrybėlę atiduodu Miglei, su sąlyga, kad gerbs ir mylės
- toshibą skiriu atgyvenusios technikos mylėtojų būreliui
- knygas 'Volungės' m-klos bibliotekai
- drapanas antrųjų rankų parduotuvei šalia 'Vėdryno'
- naujas labai aukštas basutes palieku kokiai nors nelaimingai short girl
- avytės niekam nepalieku, sudeginti kartu su manim
- prisiminimus, meilę ir draugystę palieku vasarai

o visa kita išnešdinti velniop.

danke šion,
gud bai.

confession

2009-05-04T00:37:00.004+01:00

kinda hurts i must say

tiek to nesakysiu nieko

2009-05-03T00:55:00.002+01:00

pramiegojau ir teko bėgti
bet viskas buvo gerai
tada parkas ir guminukai
žmonės žiūri į mano skrybėlę
o aš juokiuosi nes man jinai irgi
patinka ir tinka ir tavęs ilgiuosi
paskui apsupo porelės tėveliai
ir tokio būrio koldūniukų dar
tiesą sakant nebuvau mačiusi
vienam parke vienoj pievoj
kas linksmiausia visi žaidžia
spėk ką aišku atspėjai futbolą
tada vėl šypsausi iš pačios dūšios
valgau sumuštinį ir skaičiuoju
kiek kartų jaunas tėvelis pabučiuoja
savo jauną žmonelę ir mažą dukrytę
12 kartų kol suvalgiau negaliu
pasakyt ar nesukčiavau tai yra
ar nelėtinau tempo nes juk būna
kad norisi gerumo žinai kaip būna
dar kartais norisi būt kažkam reikalinga
bet nieko šeštadienis daug saulės
baltesnės savęs nepamenu o
dar beje kvadratukai mane storina
klaida kad pirkau šortus bet koks skirtumas
man jie patinka ir tinka prie skrybėlės
o dėl jos aš viską padaryčiau nes
tipo dabar mes labai artimos

naktis prisispaudus prie lango
vis seka ir seka ką rašau
laukia kol pasakysiu tau ką tu
aš manau ir taip žinai bet aš nesakysiu
nes mes gudresni už ją tegul
šąla ten už lango o aš šąlu čia
įdomu kiek dar žmonių šąla
šąli klaustukas šypsausi nes
vėl išeinu į sapną

2009-05-01T04:57:00.004+01:00

šitas vaikas dabar yra pasiekęs daugiau nei aš pasieksiu per visą savo gyvenimą.
talentas. klausai ir verkt norisi. tiesiog gera.,

Kol rašiau, mirė keli pingvinai

2009-04-30T23:33:00.007+01:00

Gyvenimo ironija:
vos tik pradėjus vartoti prozaką (antidepresantas), padaugėja suicidinių minčių ir savižudybės atvejų. sako, reikia stebėti pacientą. wtf. ;D
pavyzdžiui mano mylimiausias namiokas lenkas neseniai užsistatė skalbimą. sakyčiau, ir ką? ar gaila, taip? skalbimo mašina stovi šalia mano kambario. ne šiaip sau kokia 'bosh' ar wtvr, skalbimo mašina-lėktuvas. ar aš girdžiu? aš ir vibraciją jaučiu. debilas. norėjau išeit iš kambario ir pasakyt diagnozę jam tiesiai į akis, bet nespėjau. nespėjau apsirengti, o belstis ketvirtą ryto į mylimiausio namioko lenko duris.. pavojinga. ypač kai dėvi kempiniuko šortus. tas garsas, kada mašina tariamai gręžia... nenoriu net užfiksuot šito viso įvykio, nes žinau, kad susinervinsiu kitą kartą perskaičius. ir dar siaubingai troškina. ! va, kitas debilas japoniūkštis paliko šviesą koridoriuj.. daa? esi girdėjęs apie globalinį atšilimą? pasikartosiu, bet sunkus gyvenimas, kai aplink vien lenkai.

eat me,

teks eiti į virtuvę. norėčiau galėti atsiskraidinti (kokiu nors keistu būdu) savo 50% aplsinų sultis. 'tavo gyvenime daug apelsinų..' 'ne, tiesiog, kada beužsukčiau į 'Lidl', jie visad su nuolaida..' ;D

šiandien prezentacija, bet vienintelė frazė, kurią tvirtai žinau - wtf. ;DD

ketvirta diena savaitėj

2009-04-30T16:46:00.003+01:00

šiandien kėliaus anksti anksti ir kažkodėl miegojau ant kėdės. norėjosi parašyti išrašyti ištaškyti - susižlugdyti, kitaip sakant. vieną kitą eilutę sudėjau. gavos eilėraštis mamai. taip moteriškai. ^^ galbūt savanaudiška dovanoti kažką, ką tu myli daryti, bet nežinai, ar tas žmogus džiaugsis, nes, kas vienam skanu - kitam šlamštas. ai, bet mama žino. ji žino. aš tai norėčiau, kad man kas nors parašytų. gal net apsiverkčiau ar šiaip. pabučiuočiau. mhm, tikriausiai pabučiuočiau. ir vis ta frazė galvoj skamba ' at least..' blah blah. kirvukas įsikirto. 157,5 virto beveik 167. dar niekada nežiūrėjau į pasaulį iš taip aukštai. šypt. labai miegelis kabina. nieko nebus - Poteris tuoj užmigdys, ir viskas bus gerai. tas atsijunginėjimas prieš pat užmiegant ! net skauda, kaip malonu. rodos, kad vis kažkur iškeliauji.

( prisijungė kažkokia nepažįstama pusseserė ir siunčia savo nuotraukas. 'pasirodom'. ne, nu žmonės juokingi kartais. ;DDD gal ir man nusiųsti savo ir geriausio draugo skrybėliuko nuotraukytę? ;DD)

gerai, nebesišaipau, nes kai pasensiu, turbūt būsiu įdomybių kampelis.

////

Į saldų vandenį merkiu
rankas ir kojas,
galop ir visą kūną ligi pat pečių -
ar aš sapnuoju, ar ir vėl kartojas
pavasaris nelyg miaukimas įkyrių
kačių.
Vėl krinta kvapas riešutų ir metų,
ir kevalais pridengia
ilgesio raukšles. Išsižadu lyg jūra
neramaus pirato pilnatvės gatvėj
prarastos savęs.
Aure šis vakaras į kūną plakas, tyška,
palyti smiliumi šviesa
pargrįžtantį švelnumo luotą. Ne moteris,
bet moters ryžtas plyšta ir sutuokia
jaunystės mėnesius su
metais moterystės.

hat !

2009-04-29T21:55:00.004+01:00

- dilema. reikia nešališkos nuomonės.

- mh, įdėmiai.

- tarkim, turiu 20 svarų dviem savaitėm. maistui ir stuff

- ką?? ir vėl?

- ne, čia dar ne smagumas.

- ?

- užsukau į H&M. turiu 7 svarus dviem savaitėm.

- bet šita skrybėlė verta tavo bado.

- žinau ! bet dilema: ar man reikia šito raikščio ant rankos?

lol

' at least 2min snog. ' ;DD

2009-04-28T23:51:00.010+01:00

patys susigarbanojo . -- awkward. kk

mano namuose bus arbatos puodelių kolekcija.
youtube žiūrėjau kaip ženklina delnus. -
labai rėksiu.
šiandien apturėjau vienos paskaitos paskutinę sesiją. kvepia vasara !
avytės irgi miega. ^^

aaaa pupa !

2009-04-27T20:53:00.003+01:00

O mažylis! visas į tetulę. smaaail

vai tai tai,

kiek čia beliko, tai bent pasūpuosiu.

taip ir vaikų netyčia galima užsinorėti.

kas čia žino, kas čia žino.. (rock)

monologuoju ir špyga taukuota visiem.

skaitau jo žvilgsnį:

' o dabar taip, vergai.'

- visi tik ir lankstosi iš visų pusių.
gal jam šalta, gal karšta, gal valgyt nori..

tai bent gyvenimas, kai tau keturi mėnesiai. (sun)

o aš turiu jau ne vieną, o dvi raukšles.

blech, seeenstu. seeeeeeeenstu.

the mysterious symbol

2009-04-27T12:02:00.004+01:00

one missionary reported that when Pueblo women bore a girl-baby they placed a seed-filled gourd over her vulva and prayed that she would grow up to be fertile; but they sprinkled a boy-baby's penis with water and prayed it would remain small. Not surprisingly, this angered Pueblo men, and in some of their public ceremonies they put on giant phalluses as an assertion of their fertility and sang scornfully to the women that this was 'the thing that made the women happy'. it was their symbol of community .

nu va, prašau.
o sako, kad keičiasi laikai.

Istorija pirmadienio rytą

2009-04-27T11:45:00.002+01:00

man sakė, kad aš skausmingai gyvas moters paveikslas
sakė, telpu į saują, jeigu saujoj pienės ir kopos
dar sakė, kad taika neina su manim, sakė, kad many

ir nors kartą gyvenime aš savęs neišdaviau:
pirmas punktas - netikėk !

netikėjau.
atsakiau, kad turėjau gimt vyru -

- - -

taip ir prasidėjo rytas, o dabar giliai kontaktuoju su Actekais, Karibais, dešimtim kitų
ir konkistadorais. dieve, kaip jie drįso naikinti tokius atradimus !

P.s. ar žinojot, kad žodis kanibalas kilo iš žodžio Karibai: jie valgė ispanus.
ir gerai darė. ploju

hand in hand

2009-04-26T21:49:00.002+01:00

išsilieju

Besišypsantis mano, – ne mano, kodėl
dar gviešiuosi tavęs ir, pridengus gatves
ajerais, sau kartoju – atplauksi kaip tąsyk,
nors, žinau, išėjai išdidus, ak mielasis,
išdidus lyg be arklio į Troją įžengęs, o gi
to nereikėjo – –

į akis tartum stiklas byrėjo ne žodžiai, o
spjūviai. Ir pyktis, iškandęs po skylę abiem,
pasisotinęs miega, tik dienos, o gal vakarai,
šipuliais panagėse sustrigę, tebeprimena
gyvastį esant tarp kaulų ilgesio drobėj:
akiduobės virto balom – –

į žmogų atsimuša kryžkelės, posūkiai, kartais
atsimuša žmonės, bet niekad, mielasis,
bet niekad nenukerta kojų, galbūt tik lengvai
sužaloja ir kiek pasijuokia. O tau pasakyti
galiu, tu, žinau, neišduosi - besišypsantis mano, –
ne mano, tavęs taip ilgiuosi – –

tu buvai išdidus, aš buvau išdidi, viskas griuvo,
o dabar mano kūnas suvirpa tik slystant į sapną,
jei alsuotum į kaklą, sakyčiau, kad nieko nebuvo,
bet aš čia, o tu ten, ir turbūt nepritrūkai artumo.
Neišsaugojom glėbio, kuriame nusileisdavo saulė,
besišypsantis mano, prašau ,pasakyk, kad nebuvom
apgaulė – –

sekmadieniais lyja

2009-04-26T20:05:00.007+01:00

negaliu pakęsti tokių dienų

žmonių

minčių

savijautos

nothing's changing

people drive their cars to town

1. Pasakai sau, kad daugiau tavęs neskaudins, nes tu elgsiesi kitaip.

nepasitikėk, netikėk, nekalbėk.

2. Sulaužai pasižadėjimą sau.

3. Griūni į beprasmišką svarstymą kodėl? nors atsakymas slypi pirmam punkte.

ir ką ir ką ir ką

galva skauda ir dar dainos

kodėl shuffle visada dirba pagal nuotaiką?

kažkokia nesąmonė

------------------------------------------------------

kiekvieną kartą, kai atrodo, jog esi pilnas šviesos, tave taip smagiai užgesina, jog . nežin

vis meluoji meluoji sau

o kas čia tokio

norėčiau sugrįžti į birželio 12, kai tikėjau, kad gyvenimas pagaliau įgauna prasmę.

norėčiau nors kartą gyvenimą kažką padaryti gerai

jeigu žinotum,

kaip man trūksta tavęs

2009-04-25T23:15:00.001+01:00

be komentarų

vidurinis pirštas

hippie thing

2009-04-24T23:23:00.006+01:00

cause I'm wearing this massive smile on my face. --
is it really me? get out of here, of course it's me.
you know what, I'm a real little hippie deep inside and no-one could ever
break my belief in love and peace. and even worse or even better -
I feel it in my bones and on my skin - I'm alive
still wondering, why do people need so much pain
but guess what - my pain is out of love, isn't it cool?

coffee with cinnamon and chocolate cake brought me back

I love this life even if it turns to be a massive shit hole. I don't care -
to be honest, I'm messing with myself all the time. I am not an arrogant bitch
and I'm not gonna be one. Love is all I need and all I'll give.

there are these times when people make you cry and make you hate them
and you still love them. good lord, this word! it haunts me, dissappoints me and then
keeps me smiling at the same time. the more I hate it, the less strength I have to
get rid of all those beatifull things I always believed in.

wacth this :

'love can
only make you
vulnerable and leave you
empty'

'love is the way
others give little
viciously taking
everything else'

this is what we want to hear when we're break
damn, a bit of truth in those words ! but it's not love that hurts it's people
it's choices.

can you ever be the same after losing your love?
man, you're telling yourself to get a life, to start from scratch, to be the one you were
it's not gonna work, okay? cause this is the way your love fades
maybe it's a wrong word. love never fades only people turn out to be the wrong ones,
bad matches, but love you felt never goes away. it stays as a sign where the new life began

real things are never mistakes
it had to happen so as to lead you somewhere
i do believe, there's faith
but sometimes this thought just pops into my head making me shiver
what if the reason you lost something is that you were too happy ? huh?
what's then?
will you ever long for being happy?

you will, cause this is how we're made
pain and happiness, happiness and pain
everything's connected, nothing's a random thing

-

some people can just quit their love and their commitments as a hobby
the others can't

but they could never quit memories
and we have good ones, don't we? ;]

after all, i need to get some sleep, thus ta-ta
even if i'm talking to myself
never mind

pramiegojau

2009-04-23T10:23:00.002+01:00

viena iš didžiausių mano svajonių - viršuj iš dešinės.
ir kaip aš ją pasigausiu ! prisisiekiu. ;D

šiąnakt suplanavau savo vasarą ir gyvenimą tris metus į priekį.
žinoma, nė pusės to neįgyvendinsiu, bet užmigau išsišiepus, o tai
džiugina.

tik mėnesis, la la la.

- ko jis čia žiūri?
- nežinau, gal jam patinka tavo akiniai.
- lenkas.
- jis britas.
- ne, jis lenkas, nes lopas.
- ;D

sunku gyvent, kai aplinkui vien lenkai.

we do what we need to be free

2009-04-22T23:40:00.002+01:00

aš didelis didelis
kaip tvoros ar pievos
ir kvepiu tarsi vasaros naktys

2009-04-21T23:23:00.005+01:00

visų pirma, metro mačiau senutę, kuri dėvėjo 'Timberland' kepurę.
tai kaip nesijuokt? nesąmonė.
po tiek laiko pagaliau pasportavau. ir netgi jei tai skamba šlykščiai,
dievinu prakaitą ant savo kūno.
visa kita - whatever. Agnė ir sužaliavęs Hull'as. sakyčiau, triskart geriau
nei žiemą. visai kietai atrodo.
kažkoks keistas bendravimo antplūdis. visi nori su manim kalbėti - die,
koks populiarumas. šviežiena. nauja skūra. /hah
teko ilgai pasiginčyti su savim, kol prisiverčiau išsikrauti lagaminą.
nekenčiu šito darbo.
vis dar ryškinu savo tatuiruotę, bet, tikiuosi, greitai viskas bus taip, kaip turi būti.
ir aš turėsiu skiriamąjį ženklą. (yay)

Pasiilgau tavęs, mano sugulove ir šiaip džiaugsmeli. ! čia smirda vienatve.
ir arbata ne tokia skani be tavęs.

mano paskutinysis:

tu parsiduodi liūdesiui tarytum kurtizanė
negėda tau ir netgi man negėda dėl tavęs
ir tavo akys didumu kamanių masina
lyg antakius tau miestas išriečia gatves
tu moteris praradusi ramybę bet ne garbę
nors liepžiedžiuos dar justi kvapas nuodėmių
iš tarpdančio tau griausmas išsirango dieve
tu priverti kiekvieną abejot nekaltumu
langai ir sienos nusigręžtų jei įstengtų
bet tuštumoj vieni šešėliai ganos negirdėt
kada pargriauna kelią medžiai ir pravirksta galvos
granito kareivėlių iš užmirštų kapų kada
pabyra žvaigždės tarsi mana ir be gėdos
tu parsiduodi liūdesiui ieškodama namų

turiu daug apelsinų. vėl žiūrėjau twilight'ą ir šiaip -
kelionės traukiniais mane keistai veikia. turiu ten atskirą gyvenimą.
turbūt labiausiai jų pasiilgsiu, kai paliksiu šitą miestą.

žadėtas video: jeigu būčiau žuvis. :}
(kelia keduriasdešimtdevynistūkstančius metų)

2009-04-19T14:04:00.001+01:00

šiandien gerai !

who's shittin with me?

2009-04-18T23:17:00.001+01:00

aš maniau, kad visa tai -
svaičiojimai,
perdėta,
netikra,
suvaidinta,
melas,

maniau, kad man taip nebus, ir aš tokia nebūsiu.
ir mum taip nebus.

ir aš tūkstančius minučių praleidau galvodama, kaip bus,
bet ne kaip yra. dėliodama aplinkui dalykus, kurių visada troškau,
nors dabar nebežinau, ar buvo verta.
žinai, kaip būna, kai nueini pasisupt ant karuselių, bet visai nesimėgauji.
dabar ir vėl dėlioju po truputį savo būtį kaip domino kaladėles-
prisiminimai tarp milžiniško nusivylimo ir milžiniškos laimės,
gyvenimas su manim priešaky ir gyvenimas, kuriame kitaip. kitokia. kitokie.

įdomus dalykas, kaip skirtingai žmonės mato pasaulį.
nors būtų įdomiau pažiūrėti, kaip gyvenimas mato mus.
turbūt apgailėtina, nepaisant to, kaip nemalonu tai sakyti.

ir man gera klysti, kai žinau, jog, sugrįžus atgal, padaryčiau tą patį.
netgi drįsčiau pasiginčyti su tais, kurie irgi to norėtų, ar galima klaida vadinti
kažkokį įvykį tavo gyvenime, kuris balansuoja tarp pilnatvės ir tuštumos,
kada visas gyvenimas tėra plonytė raudona linija, skirianti visišką tuštumą
ir mažytę pilnatvę.

kodėl žmonės negali sustoti mylėti, kada meilė virsta cigaretės nuorūka.
jei glaudi - degina, jei atsitrauki - dusina savo smilkstančiu dūmu, jei gesini - drasko kalte.
nuolat silpna ir jaučiuosi pavargus, nors nieko neveikiu. neišsimiegu ir neatsikratau savęs.
like a new disease
ir tas kalbėjimas pačiai šleikštus, lyg dviejų savaičių vanduo iš vazos. per daug jausmo
žodžiams. žooooodžiai
parsiduodu liūdesiui kaip eilinė prostitutė. ir fuck that
noriu keiktis ir spjaudyt pro savo trečio aukšto balkono langą, kad vėjas nuneštų seilių
burbuliukus.
noriu nenoriu

noriu bučiuotis ir noriu, kad mane bučiuotų. po velnių, aš gyva, o čia tik lyja.
nebijau savęs ir man negėda, kad myliu.

ir ką tik supratau, kad visas post'as buvo tik dar vienas apgailėtinas monologas,
skirtas sustiprinti depresišką savo nuotaiką. gailėkit manęs.

whatever, vis tiek rašyti yra gerai. kada nors, kai pamiršiu,
bus likus skiltelė manęs. taip ir susitinka praeitis su ateitim.

2009-04-18T13:12:00.001+01:00

' o man per Kalėdas senelis po egle pakišo malūnsnarglį. '

/beveik metai.

Damien Rice - Love hurts.mp3

2009-04-16T22:21:00.000+01:00

ir aš norėčiau tave pabučiuoti

prieš miegą
po miego
ir miegant